Tikri vyrai niekam nereikalingi

Pamenu, mama pasakojo anekdotą: „Beždžionėle, kodėl tu neišteki? – klausia pro šalį plaukiantis krokodilas. – „Už ko tekėti, aplink vieni krokodilai!“ Praėjo daug metų, pasaulis neatpažįstamai pasikeitė. Nepasikeitė tik kai kurių moterų verkšlenimai: „Aplinkui – vien ožiai! Neliko tikrų vyrų!“

Laimei, situacija visiškai priešinga. Mano požiūriu, tikri yra tie, kurie atsakingi, ramūs, pasitikintys, patikimi. Iš jų gaunasi nuostabūs sutuoktiniai ir rūpestingi tėvai. Tačiau tokie vyrai dažniausiai būna niekam nereikalingi.

Mūsų nuotakoms jie atrodo nuobodūs. Šeimai sukurti tinkamas vyras – baisi nuobodybė.

Jie gali atrodyti lėtapėdžiai. Juk prieš pradedant kažką daryti, vyras kruopščiai apgalvos, apskaičiuos galimas pasekmes ir tik tada pradės veikti. Rimti sprendimai nepriimami staigiai, reikia laiko. O moteriškė trokšta, kad jos norai būtų išpildyti jau „vakar“.

Jie gali būti prognozuojami. Ryte pusryčiai, dieną – darbas, vakare – vakarienė ir miegas. Išeiginės, kad išsimiegotum už visą savaitę. Atostogos pagal planą. Galbūt kažkur dar atsiras vietos pomėgiams, hobiui, dažniausiai pomėgiu tampa tas pats darbas. Nėra jokio žaižaruojančio įvykių kaleidoskopo. Pas meilužę nepabėgo, už plaukų netampo, automobilio nesudaužė. Visiškai kitas dalykas – su neprognozuojamu, nenuspėjamu. Kiek jėgų kainuoja pergyvenimai, aptarinėjimai su draugėmis, diskusijos socialiniuose tinkluose! Moterys išdidžiai aiškina viena kitai: mes stiprios, mes susitvarkysime! Jaučiasi tikromis aštraus siužeto trilerio herojėmis. O čia gyveni su prognozuojamu vyrioku, visiškai nėra dėl ko pergyventi, nuobodybė…

Jis gali daug nekalbėti. Jeigu kalba – tik iš esmės. Jo žodžiai turi svorį ir vertę. Pasakė – padarė. Nežada tau padovanoti juvelyrinės parduotuvės su visomis ten esančiomis prekėmis, nežada kailiniais užverstų sandėlių ir gyvenimo Rojuje. Ir kaip su drauguže su juo nepaplepėsi. Jis dažniausiai nepajėgus suvokti vos pusvalandį trukusio moters monologo esmės. Žiūri į mylimąją su nebyliu klausimu: „Jūs visos tokios kvailos tauškalės, ar tik man tokia atiteko?“

Jis realiai stiprus. Tačiau nedemonstruoja to visur ir visiems. Nesipuikuoja bicepsais, gali įveikti šio momento silpnybes, kad padarytų tai, ką privalo padaryti, kad pasiektų išsikeltą tikslą ar tyliai, niekam nematant, atliktų žygdarbį. O moterys, tegu ir myli ausimis, tačiau kažkodėl atkakliai ieško galingų raumenų. Tartum gyventi susiruošė su bicepsais, o ne žmogumi. Mano požiūriu, tikroji vyro jėga – tai kilnumas silpnesnių – vaikų, moterų, senukų, gyvūnų – atžvilgiu.

Jis užsiėmęs, t.y. dirba. Nevažiuoja į pasaulio kraštą įspūdžių ieškoti, negeneruoja milijoninės vertės verslo projektų ir netgi neieško savęs (koks siaubas – netobulėja!) Jis paprasčiausiai dirba, dirba ir dar kartą dirba. Ir nesvarbu, jaučia jis iš to darbo malonumą, ar ne. Jis supranta, kad pinigai – tai materializuotas darbas. Jam reikalingi pinigai – jis dirba. Viskas. Kalba eina ne apie malonumus, kalba eina apie darbą ir, galbūt, apie sunkumus. Malonumas – tai pirtis, žvejyba, mylimoji. O čia – darbas.

Moka megzti santykius. Tikras vyras dažniausiai turi draugų. Vieną ar kelis. Patikrintus, patikimus. O ką daro poniutė, aptikusi vyro draugą? Ima pavydėti ir stengiasi visais įmanomais būdais juo atsikratyti. Juk vyras skiria dėmesio ne vien jai, bet ir draugui, kokia neteisybė! O juk be draugo vyras turi dar ir tėvus, gali būti brolių ir seserų. Visiškas košmaras!

Jis gerbia kitų žmonių sprendimus. Pasakei jam „Neskambink“ – jis ir neskambins! Leptelėjai, susinervinusi: „Aš išeinu!“ – eik kur nori, jis tavęs nelaikys. Tikras vyras įsitikinęs, kad prieš kažką pasakydama, tu visa tai rimtai apgalvojai, priėmei tvirtą sprendimą ir jis tą tavo sprendimą gerbia. Jam net į galvą nešauna, jog tai tavo manipuliacijos, kad jis dabar turi pulti ant kelių, apsipilti ašaromis ir maldauti, jog tu neišeitum. Tačiau kai pasižiūri, visas internetas užtvindytas idiotizmais apie tai, jog „Tikras vyras niekada neleis mylimai moteriai išeiti“. Būtų labai įdomu sužinoti, ką jis turi tokiu atveju daryti? Užmušti ją, kad neišeitų? O gal šlepetes po butą keturpėsčias jai iš paskos dantyse nešioti kaip ištikimas šuniukas? Vien už tai, kad moteris teiktųsi pasilikti?

Būti tikru – nereiškia, kad turi atitikti moteriškus, kartais labai savotiškus, švelniai tariant, lūkesčius ir fantazijas. Tikras – tai ramus, pasitikintis, patikimas.

O moterys, svajodamos apie princus, atkakliai nenori matyti absoliučiai normalių, santuokai tinkamų vyriškių. Tų, su kuriais galima gyventi ramiai, patikimai ir laimingai.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *