Mes nesame įpratę abejoti įvairiausiomis „tiesomis”, ypač jei jas mums kala į galvą nuo vaikystės.
Žmogus auga ir formuojasi tarp jam įpirštų ir anaiptol ne visada pozityvių ir teisingų įsitikinimų.
Visur mirga kažkokie be galo „protingi” tekstai, kuriose kalbama apie vyrų poligamiją. O žmonės juk taip mėgsta tikėti įvairiais autoritetais, pernelyg neįsiklausydami į save, savo protą.
Geriausias draugas vyrui paaiškins – „nelakstai paskui moteris – ne vyras”, „nuklysti į kairę naudinga sveikatai”, „žmogui būtina įvairovė”, „žmona – tai kaip duona kasdieninė, bet juk norisi įvairių patiekalų”…
Kaip kitaip įtikinti žmogų, kad jis tiesiog turi svajoti pasukti kairėn? Štai šitaip. Plaunant jam smegenis iš visų pusių. Galbūt jis ir netrokšta nuotykių, tačiau jei atsisakys, pasijaus taip kalbančių aplinkinių atžvilgiu nepilnavertis. Ne visai vyras.
Kokiu būdu apskritai buvo padaryta išvada apie vyrų poligamiją?
Jei į vyrą žiūrite kaip į gyvūnų pasaulio atstovą, vis tiek kyla abejonių, kad vyriškos lyties atstovas priklauso būtent poligaminei rūšiai. Iš kur buvo paimtos tokios išvados? Su kokiais gyvūnais mes buvome lyginami?
Gal su šunimis? O kodėl gi ne su, pavyzdžiui, vilkais, kurie vienas kitam ištikimi iki mirties. Visi aukšto išsivystymo gyvūnai, tokie kaip, tarkime, drambliai ar delfinai, yra monogamiški. O žmogus, vadinasi, kūrinijos viršūnė, gamtos karalius – primityvesnis už gyvūnus?
Jei palikuonys pilnavertiškai išsivysto nedalyvaujant tėvui, sutinku, kad tai yra poligamija.
Tačiau žmonėms, kaip ir daugeliui gyvūnų ir netgi paukščių, palikuonys išgyvena ir pilnavertiškai vystosi tik dalyvaujant tėvui.
Vyriškis gali būti poligamiškas, jei pats to nori, bet gali būti ir nuostabus šeimos žmogus bei ištikimas vyras savo žmonai. Tą patį galima pasakyti ir apie moteris. Viskas priklauso ne nuo instinktų, o nuo to, ką kiekvienas žmogus asmeniškai pasirenka pats. Joks instinktas neprivers vyro išduoti savo moters, ir pakaks visą kaltę vesti būtent instinktams.
Moteris, kuriai tradiciškai priskiriama monogamija, gali kaitalioti partnerius ne blogiau už bet kurį vyrą.
Instinktas? O gal visgi palaidumas ir aplinkinių žmonių „instaliuoti” stereotipai?
