Kaip atsitinka, kad dar nesenos, tai yra, nepasiekusios senatvės amžiaus (75–90 metų) moterys ir merginos pradeda suvokti save būtent taip?

Dažnai galima išgirsti frazę: „Aš per sena tokiam dalykui!“. Tai veikiausiai reiškia, kad žmogus (moteris ar mergina) pats sau nustato , kad kažkokioje veikloje jis jau nebegali nieko suspėti, kad jo „traukinys“ jau nuvažiavo, ir nereikia net stengtis, net bandyti neverta.

Aš per sena tam!

Moterims, kurios aktyviai orientuojasi į visuomenės nuostatas ir stereotipus, kas kokiame amžiuje turi vykti, kada turi būti vieni ar kiti jų gyvenimo etapai, gali kilti baimė, kad jau kažko nebespės. O kai prasideda „kritiškas“, jų supratimu, amžius, užeina reali panika, kuri įvaro jas į dar didesnę aklavietę.

Štai kai kurie tokių situacijų pavyzdžiai, kai moterys gali suvokti save kaip „per daug seną kam nors“.

Man jau 30, 35 ar 40 metų ir aš jau per sena, kad svarstyčiau klausimą, kuo noriu būti.

Man jau 50 ir aš per sena, kad palikčiau nusibodusį ir mane skriaudžiantį vyrą, juk aš niekam daugiau nebūsiu reikalinga.

Š norėčiau išmokti šokti (slidinėti, važinėti dviračiu, jodinėti ir pan.), bet esu jau per sena tam.

Daugiau nė vienas vyras nepakvies manęs į pasimatymą, nes aš esu per sena.

Per vėlu kurti šeimą, aš jau praleidau savo laiką, dabar esu tam per sena, teks nugyventi gyvenimą taip, kaip dabar.

Ar pastebite, kad visos tos mintys ir nuostatos yra ribojančio pobūdžio.? Ir visos jos apie tai, kad jau per vėlu daryti tai, ką jos nori.

Šalia apribojimų, savęs suvokimas kaip per senos iš principo arba siejant su kokiu nors dalyku moteriai prideda ir išorinių požymių. Ar pastebėjote, kad yra moterų, kurių amžius daugmaž vienodas, o atrodo jos taip, tarytum tarp jų būtų daugybės metų skirtumas? Tai bus akivaizdu, jeigu šia pastatysime vienmetę moterį-–merginą ir moterį–močiutę.

Žinoma, egzistuoja tokia sąvoka kaip genetika, nulemianti senėjimo tipą ir organizmo tvirtumą apskritai. Tačiau vidinė būsena dažnai pati pakoreguoja moters išvaizdą.

Tai atsispindi net aprangos stiliuje. Moteris, kuri laiko save jau sena, rinksis drabužius pagal tai, kokia ji jaučiasi esanti ir beveik visada pridės savo išvaizdai papildomų metų.

Labai svarbu suvokti, kodėl jūs jaučiatės esančios senos. Kas jums tai įkalė į galvą? Iš kur kyla tokios mintys? O gal jumyse kalba baimė, kad kažko nesugebėsite, kad jums nepavyks kažką padaryti, pasiekti, tada lengviau pasakyti sau „aš jau per sena tam“ ir nieko nedaryti? Juk labai patogu ir sąžinė negraužia!

Jeigu jūs kažko norite, ar verta sau to neleisti?

Ar verta remtis į artimųjų ir draugų įvaizdžius, kurie per anksti paseno? Juk jūs galite sau pasirinkti pavyzdžiu kitus žmones, kurie būdami 70, 80, ar 90, leidžia sau daug ka daryti ir nelaiko savęs per senais, kurie atrodo ir jaučiasi gerokai jaunesni už bendraamžius?

Supratusios, kad norite tapti šokėja, rašytoja, žmona, mama ar bet kuo kitu, būdamos dar tik 30, 40 ar 50 metų, užuot stabdžiusios save, kad „aš jau per sena tam“, verčiau imkite svarstyti, kaip to pasiekti. Ir jūsų gyvenimas vien nuo tokių svarstymų tarp laimingesnis ir pilnesnis.