Kas turėtų atsiprašyti?

Žmonės yra tokie kūrybingi sutvėrimai, kad priežastimi susipešti gali tapti kas tik nori – nuo ​​dantų pastos tūbelės dangtelio iki gyvenamosios vietos pasirinkimo.

Sutuoktiniai stoja į priešingas barikadų puses ir pradeda įnirtingai ginti savo poziciją. Dažniausiai tai virsta ilgalaikiais konfliktais, o kartais ir išsiskyrimais.

Viena populiariausių nesantaikos priežasčių – atsiprašymas. Žmonės poroje labai dažnai ginčijasi ir konfliktuoja dėl vieno paprasto klausimo – kas turėtų atsiprašyti?

Štai tarp jų kilo barnis, abu susikivirčijo, prikalbėjo vienas kitam ko nereikia. Paskui pamažu atvėso, atsipeikėjo, suprato, kad viso to daryti nevertėjo. Galbūt netgi daugmaž susitaikė.

Būtų pats laikas atsiprašyti, tačiau… Kiekvienas iš jų juk laiko save teisiu, nekaltai nukentėjusiu, o antrasis jam jeigu ne tikras pragaro išpera, tai jau tiksliai – incidento kaltininkas.

Ir nė vienas neatsiprašo, kad vėl sugriovė tą trapų pasaulį, kurį abu spėjo susikurti.

Ką gi daryti?

Viskas labai paprasta – atsiprašo visada abu.

Nesvarbu, kas pirmas pradėjo. Svarbu, kad situaciją sukūrė dviese (tyčia ar netyčia, atsitiktinai ar sąmoningai). Kažkas pakėlė balsą, kažkas atsakydamas tėškė nemalonius žodžius, kažkas įsižeidė dėl šių žodžių, kažkas užpyko dėl to, kad pirmasis įsižeidė… Nesvarbu. Jūs abu sukūrėte šį konfliktą.

Barnis – kaip vaikas. Kad jis užgimtų, reikalingi du žmonės.

Dėl to ir atsiprašyti turi abu.

Taip tiesiai ir pasakykite: „atsiprašau, aš supykau“, „atsiprašau, aš pasikarščiavau“, „atsiprašau, aš neturėjau to pasakyti“, „atsiprašau, man nevertėjo taip pasielgti“.

Visiškai nesvarbu, kas pirmas atsiprašys. Svarbu, kad antrasis priimtų šį atsiprašymą ir pats atsiprašytų. Čia pat. Tiesiog dabar. Iškart. Štai kur esminis dalykas.

Aš net savo vaikus to mokau – atsiprašymai visada abipusiai. Jei tavęs atsiprašė – atsiprašyk ir tu. Jei jautiesi kaltas, jei nesijauti kaltas – atsiprašyk (ir, žinoma, pats laikausi šios taisyklės, be šito niekaip).

Tokių dalykų reikia mokytis nuo vaikystės, bet jeigu to neįvyko, pats laikas pradėti dabar. Jūsų karūna niekur neprapuls nuo atsiprašymo, o štai santykiai taps daug geresni.

Kodėl svarbu atsiprašyti? Nes tai išlygina balansą tarp partnerių.

Ne kartą rašiau ir pasakojau, kad santykiai yra lygiaverčių žmonių partnerystė. Čionai nėra viršininkų ir pavaldinių, santykiai poroje yra lygiavertė sąveika.

Ir jeigu vienas iš partnerių atsiprašė ir pripažino savo indėlį į kivirčą, o antrasis – ne, ši pusiausvyra pažeidžiama.

Žinoma, iš pirmo karto nieko nesigaus, bet jeigu tai vyks nuolat, atsiprašiusiam partneriui ima stiprėti diskomforto jausmas dėl to, kas vyksta neteisingumo. O neteisybė mums labai nepatinka, mes nuo jos blogai miegame ir veido spalva pablogėja. Na, ir pyktis kyla vis dažniau ir stipriau.

Todėl būtina atsiprašyti abiem – tai atkuria pusiausvyrą poroje.

Suvedame rezultatus. Konfliktą sukuria abu, dėl to ir atsiprašyti reikia abiem. Tai labai svarbu kuriant laimingus santykius, ir jeigu jums nesinori atsiprašyti, reikia visgi pasistengti. Ypač jei partneris jau atsiprašė ir atėjo jūsų eilė žengti žingsnį.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *