Kitoms moterims mes neatleidžiame NIEKO

Varžovės – pats didžiausias bet kurios moters košmaras. Kur bepažvelgsi – visur jos. Milijardai kitų moterų. Jaunesnių, grakštesnių, su gražesniais plaukais ir geresniais sriubų receptais. Kiekviena moteris – potenciali konkurentė. Užsižiopsosi – atims tai, kas brangiausia. Ir nebūtinai vyrą: vyriškos lyties kolegų ar draugų dėmesys ant kelio irgi nesimėto.

Dėl to, pamačiusios kitą moterį, mes ištyrinėjame ją nuo galvos iki kojų, ieškome privalumų ir trūkumų, lyginame su atitinkamais savais bruožais ir darome išvadas apie objekto potencialą rinkoje.

Mes neatleidžiame kitoms moterims nieko. Nei grožio, nei grožio nebuvimo, nei laisvo elgesio, nei kuklumo, nei proto, nei kvailumo – tinka absoliučiai bet koks pretekstas, kad paskandintume varžovę ir tokiu būdu iškeltume ant pjedestalo save.

Visa tai pasireiškia ne tik paskalų apie asmeninį gyvenimą ar išvaizdą pavidalu.

Mes žiauriai smerkiame išprievartavimų aukas dėl jų netinkamo apsirengimo, sumuštas žmonas – dėl neteisingo elgesio (mes gi tiksliai žinome, kaip elgtis su vyrais, kad mūsų nemuštų). Toks elgesys susilaukia visuotinio pritarimo, apie tai, kad moterų draugystė neįmanoma, kuriami anekdotai. Susidaro įspūdis, kad tokioje situacijoje negali būti jokios kalbos apie solidarumą. Žvelgdama į svetimą nugarą lenktynėse dėl pasisekimo galime pasidžiaugti nebent tuo, kad kažkas lygiai taip pat pavydžiai žvelgia į taviškę nugarą.

Tačiau kol matome kitose moteryse ne jų asmenines savybes, o vien tik parametrus, kurie gali privilioti vyrus, šitokiu būdu mes nuvertiname ne tik tas moteris, bet ir save.

Juk šitokiu būdu pripažįstame, kad, tarkime, graži išvaizda ar sugebėjimas sukurti komfortą (psichologinį, fizinį, nesvarbu) – vienintelis dalykas, kuriuo galime kažką sudominti, įskaitant pačias save.

Visus resursus mes skiriame tobulinti būtent šioms savybėms – universalioms, aprašytoms milijonuose banalių tekstų. Ir nespėjame nei pasiekti idealo, nei, jeigu jau kalbėti atvirai, netgi susimąstyti, kuo norėtume tapti ir kas aktualu būtent konkrečiai mums.

Tačiau pasitraukusios iš šitų lenktynių, mes iš tikrųjų nieko neprarastume ir labai daug gautume: atsisakiusios konkurencijos, moterys sugeba būti nuostabios draugės. Savitarpio pagalba, parama, neužkeliant iki padebesių reikalavimų ir t.t.

Svarbu turėti galvoje dar vieną dalyką. Vyrai visur ir visada palaiko vienas kitą, nežiūrint į nieką. Ar tai būtų barnis su žmona, problemos su įstatymais ar dar didesni dalykai – vyriškas solidarumas neįtikėtinai tvirtas, net jeigu kartais, norint jį išreikšti, tenka eiti prieš įstatymus, logiką ir humanizmą.

Ir visa tai sudaro labai galingą vyriško pasaulio atmosferą, savotišką jėgos lauką. Moterų tokia atmosfera negaubia ir nesuteikia mums jėgų.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *