Kokioms moterims gresia vienatvė

Moteris be vyro – laisva ar vieniša? Ji negali surasti gyvenimo draugo, ar nenori ilgalaikių santykių?

Vienišoms moterims norisi sukurti šeimą, tačiau dėl pačių įvairiausių priežasčių nesigauna. O laisvos moterys gali ištekėti bet kuriuo momentu, pretendentų į jų širdis yra daugiau nei pakankamai, tačiau nėra noro susieti gyvenimo su kitu žmogumi.

Psichologai jau seniai išsiaiškino kategorijas moterų, kurioms nelemta sukurti šeimos arba santuoka ilgai netruks. Pasitikrinkite, ar nesate viena iš jų.

Karjeristė

Ši dama iš esmės yra jau ištekėjusi, jos vyras – darbas, meilužis – karjera. Arba atvirkščiai, nesvarbu.

Ar norisi karjeristei atsikratyti vienatvės? Ne faktas. Jai gali visiškai pakakti kelių susitikimų per savaitę su meilužiu, o visus kitus gyvenimo malonumus ji gauna iš darbo. O gal jai ir norisi ištekėti, tačiau tik už tokio vyro, kuris netrukdytų užsiimti karjera, nereikalautų tapti šeimininke ir mama, tik kur tu tokį vyrą paimsi?

Moteriškas karjerizmas turi kelias priežastis:

Valdinga mama. Stipri moteris, kuri arba pati laikė karjerą svarbiausiu gyvenimo tikslu, arba norėjo taip padaryti, bet sutrukdė aplinkybės (tokios mamos paprastai nori, kad dukra pasiektų tai, ko jos pačios negavo ar atsisakė). Paprastai šio tipo šeimose mergaitei nuo mažų dienų kalama, jog būtina gerai mokytis, kad paskui įgytum gerą išsilavinimą, susirastum gerą darbą, padarytum gerą karjerą, užimtum gerą postą, įgytum gerą socialinį statusą. O paskui galima jau ir šeimą kurti. Santuoka atidėliojama neapibrėžtam laikui, juk visada yra ko siekti, visada yra kur tobulėti karjeroje (siekti geresnio atlyginimo, posto ir t.t.) Ir galiausiai tasai „paskui” pavirsta „niekada”.

Pirmūnės sindromas. Mergaitė pati siekia visada būti geriausia moksluose. Tame, žinoma, nėra nieko blogo, tačiau tik iki tam tikro laiko. Kai dukrai jau kokių 17 metų, mama, pamačiusi ją vis graužiant vadovėlius, neiškenčia: „Eitum tu prasiblaškyti, ar ką?” Ir susilaukia atsakymo: „Man reikia pasiruošti pamokoms ir t.t.” Tokios merginos galbūt, pavyzdžiui, stipriai įsimylėjo, paskui dar stipriau nusivylė ir visa tai suformavo tvirtą įsitikinimą: moksluose man viskas gaunasi, o meilėje – nesiseka, dėl to eina po velnių tos meilės, pasinersiu į mokslus ir darbus. Jos gal ir norėtų šeimos, tačiau absoliučiai nesugeba kurti ilgalaikių santykių ir yra nepasiruošusios jiems dėl įvairiausių baimių ir kompleksų.

Varginga vaikystė. Jei šeima gyveno vargingai ir svarbiausias dalykas tėvams buvo – uždirbti pinigų, mergaitei gali susiformuoti svajonė – „išeiti į žmones”, negyventi taip, kai gyveno tėvai. Meilė ir santykiai tokio vaiko supratimu paprasčiausiai neturi jokios vertės, svarbiausia – pinigai. Jei tokia mergina išteka, tai ne už mylimo vyro, o už jo pinigų. Savo darbo ištekėjusi ji nemes, apsidrausdama skyrybų atvejui. Ir skyrybų ilgai laukti neteks, kadangi retas vyras pakęs tokį žmonos požiūrį į jį ir šeimą.

Kol vienišų karjerisčių reikalai klostosi gerai, vienatvė be vyro jų visiškai nejaudina. Problemų atsiranda jau brandžiame amžiuje, kai pasikeičia vertybės ir paaiškėja, kad gyvenimas nugyventas tuščiai.

Meilužė

Šiame tekste kalba eina ne apie fizinę neištikimybę (moterų tarpe ji ne retesnė už vyrišką neištikimybę, tik apie tai priimta mažiau kalbėti), o apie jausmus, kurie „užklumpa netikėtai”, neklausdami, ar yra ant piršto žiedas.

Moteris nuoširdžiai įsimylėjo vedusį vyrą. Nori būti su juo, nori sukurti šeimą ir pagimdyti nuo jo vaiką. Ir panašu, kad vyras nori lyg ir to paties, gali netgi pažadėti palikti žmoną, bet to neįvyksta. Ir, greičiausiai, neįvyks.

Atkreipkite dėmesį: tik 20% vyrų po skyrybų tuokiasi su savo meilužėmis.

Kodėl vyrai muilina akis savo meilužėms? Galimi įvairūs variantai:

  • Nenori prarasti sekso įvairovės. Su žmona vienaip, su meiluže – kitaip. Pasakysi meilužei, kad ji jam tik dėl sekso – išeis. Tenka sekti pasakas apie skyrybas ir galimą santuoką;
  • Nepasiruošę ką nors keisti. Iš esmės visi žmonės nemėgsta pokyčių, bet vyrai – ypatingai. Jie nėra pasirengę iškeisti nusistovėjusio gyvenimo su laiko patikrinta žmona į nežinomybę, net jei su žmona ne viskas klostosi sklandžiai, net jei meilužės adresu kyla romantiškų jausmų;
  • Hipertrofuotas atsakomybės jausmas. Šeima turi būti išsaugota bet kokia kaina, tėvas turi gyventi su vaikais ir pan. Toks žmogus kentės pats, kankins ir žmoną, ir meilužę, tačiau šeimos nepaliks – prisiėmei sau atsakomybę, reiškia, reikia kentėti.

Laikas bėga, meilužė laukia… Ir vieną dieną, netikėtai sau pačiai supranta: tekėti ji daugiau nebenori. Net jei kaip ir anksčiau myli savo „vedusį vyrą”, su juo gyventi jau nebesiekia – įprato gyventi viena, įvertino gyvenimo be jokių ypatingų įsipareigojimų vyrui patogumus. Pati to nejausdama, ji peršoko iš vieno vienišos moters vaidmens į kitą: buvo meilužė, tapo laisvę mylinčia.

Laisvę mylint

Moterys, kurios ilgesnį laiką gyveno vienos, gali būti suskirstytos į dvi kategorijas: vienos stengiasi ištekėti už pirmo sutikto, kad tik daugiau neliktų viena; kitos, atvirkščiai, suprato laisvo gyvenimo žavesį ir nėra pasirengusios įsileisti į savo teritoriją kito žmogaus, net mylimo vyro.

Laisvę mylinti vieniša moteris turi daug pretekstų atsisakyti gyventi kartu:

  • Man patinka užmigti prie televizoriaus, o jam užmigti reikia visiškos tylos (miegoti su šviesa arba tamsoje);
  • Nenoriu laukti, kol ryte jis atlaisvins dušą (nenoriu, kad jis skubintų mane, kai ryte prausiuosi pirmoji);
  • Prieš miegą noriu žiūrėti tai, ko pati noriu, o ne tai, ko jis nori (ir ne tik prieš miegą);
  • Noriu rūkyti virtuvėje, o ne balkone, nes jis nerūko ir dūmai jį erzina (arba atvirkščiai: tegul rūko balkone, nes aš nerūkau);
  • Nenoriu pretenzijų, kad vėlai grįžau iš draugės (iš darbo, iš tėvų);
  • Kas per įprotis įprotis neuždaryti duoninės? (o nenuleisti tualeto sėdynės – apskritai siaubingas siaubas);
  • Nedėk puodelio ant stalo, padėk ant lėkštutės;
  • Ir dar 100 500 priežasčių…

Smulkmenos? Taip, smulkmenos. Tačiau visi šie niuansai jau tapo įpročiu, tai – neliečiama, nesvarstytina, nepajudinama vienišos moters namų tvarka, o ją pažeidęs nusikaltėlis bus išvarytas ne tik iš namų, bet ir iš gyvenimo.

Savimyla

Mylėti save, žinoma, reikia. Ne veltui sakoma, kad „jei nemyli savęs, tai ir kiti tavęs nemylės“. Tik klausimas, iki kokio laipsnio save mylėti naudinga, o kada jau per daug.

Fanatiškai save mylinčias moteris galima suskirstyti į dvi grupes:

  • „Karalienės“ arba panelytės su virš debesų užkelta saviverte. „Visos bobos kaip bobos, o aš – karalienė!” – tokios pozicijos šalininkėms dažniausiai sunku rasti princą ant balto žirgo, vertą tokios save įsimylėjusios princesės. „Kaimiečių” daug, o kurgi princai? Reikia, kad būtų daug pinigų, kad automobilis būtų brangus ir naujas, kad pareigos būtų prestižinės. Ir nesvarbu, ar pati dama verta tokio utopinio idealo – mažiau paimti ji nesutiks. Todėl ir tupi viena.
  • Egocentrikės. Jaunos damos, kurių egoizmas pakeltas iki N-ojo laipsnio (kur faktorius N – artimas begalybei). Jų požiūrį į santykius galima apibūdinti trimis žodžiais: „Aš, Man, Mano“. Ar net apskritai vienu žodžiu – „Duok!“. Tai nebūtinai galioja materialiems dalykams, tiksliau, ne tik materialiems dalykams: „Skirk man dėmesio“, „Leisk man žiūrėti mėgstamą kanalą“, „Leisk man ramiai pasėdėti su draugais“, „Suteik man galimybę daryti tai, kuo noriu užsiimti” ir t.t. Jokių kompromisų, jokio dėkingumo, tik „Aš, Man, Mano“ ir nieko daugiau. Vyrų, kurie sutiktų su tokiais santykiais, realybėje nėra ir būti negali.

Pernelyg narciziškos moterys gali sukurti šeimą, tačiau jų santykiai niekada nebus ilgi: „karalienė“ išeis, kai tik supras, kad jos išrinktasis kokioje nors sferoje neatitinka aukščiausio idealo, o egocentrikė išsiskirs, kai tik išgirs „Ne“, kaip atsakymą į jos eilinį „Duok!“

Paslaptinga koketė

Visi žinome, kad „moteryje turi būti kokia nors paslaptis“. Tačiau tai turi būti būtent mįslė, o ne smegenis džiovinantis uždavinys iš aukštosios matematikos kurso…

Mielos, jaunos koketės, kurios sako „ne“, turėdamos galvoje „taip, bet šiek tiek vėliau“, tikrai pritraukia jaunus vaikinus, pažadindamos juose medžiotojo instinktą. Tokia taktika efektyvi flirto ir piršlybų stadijoje, koketavimas jaunystėje suvokiamas kaip iššūkis, skatina norą įgyti palankumą, užkariauti bet kokia kaina.

Tačiau ilgalaikiams santykiams toks elgesys yra destruktyvus, tolimesnis koketavimas glumina jaunąjį vyrą: „Aš tave jau laimėjau, santuokos liudijimas išduotas, kurių galų išsidirbinėji?”

Svarbu. Santykiai šeimoje turi būti partneriški. Koketiškumas ir „paslaptingumas“ tinka tik periodiškai, kaip paįvairinimas, skirtas jausmams atšviežinti.

Brandaus amžiaus vyrams koketė apskritai yra nesuprantama būtybė. Suaugusiam vyrui reikia konkretumo: jeigu Taip, reiškia Taip; o jeigu Ne, vadinasi, Ne – jam nebeįdomu vaidinti medžiotoją, todėl paslaptinga 30+ koketė smarkiai rizikuoja likti viena.

Aseksuali

Seksas, žinoma, nėra pagrindinis ilgalaikių harmoningų santykių faktorius. Ne pagrindinis, bet vis dėlto labai svarbi jų dalis, kartu su pasitikėjimu ir pagarba.

Aseksualios moterys, kurioms sekso apskritai nereikia kaipo tokio, negali sukurti šeimos su fiziškai sveiku ir normaliu partneriu arba tokia santuoka bus labai trumpa.

Ir esmė ne tik ta, kad sveikas vyras turi fiziologinį sekso poreikį (tarkime, jis išspręs šį klausimą už šeimos ribų) – intymumo metu gaminasi vadinamasis „meilės ir prisirišimo hormonas“ (oksitocinas), kuri užtikrina švelnių santykių tarp partnerių tęstinumą.

Aseksualiomis dažniausiai tampa po fizinės prievartos ar psichologinės traumos – šią problemą išspręsti padės psichologas.

Kitas variantas: aseksuali moteris gali sukurti šeimą su aseksualiu vyru.

Svarbu: Mielos damos! Jei suradote save tarp čia aprašytų amplua, tačiau vienišas gyvenimas jūsų nežavi, pakeiskite tai, keiskitės, padirbėkite su savimi – tai vienintelis būdas sukurti laimingą šeimą.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *