Meilės neįmanoma užsitarnauti – ji arba atsitinka, arba ne

Žmogus pradeda žengti savo keliu, kai pagaliau supranta, kad meilės neįmanoma nusipelnyti: ji aplanko, arba ne.

Galima užsitarnauti pasitikėjimą, dėkingumą ir pagarbą. Galima sužadinti kaltės jausmą, išsinerti iš kailio stengiantis įtikti. Galima sukelti pasibodėjimą pataikaujant ir meilikaujant Nesunku sukelti baimę ir norą slėptis. Galima ką nors gauti per manipuliacijas. Viską galima gauti, tik ne meilę.

Net tėvų, kurie nesugebėjo mylėti nuo pat pradžių besąlygiškai, meilės neįmanoma užsitarnauti būnant geram berniukui ar mergaitei. Tokia paprastai ir žiauri tiesa. Ir, atrodo, kad visi ją žino, tačiau kažkodėl nori būti geri visiems. Ir stengiasi užsitarnauti palankumą.

Besąlygiška meilė nekelia jokių sąlygų, išskyrus patį jūsų egzistavimo faktą. Pagrindinis besąlygiškos meilės siunčiamas signalas: tu esi, ir todėl aš tave myliu. Ir net jei žmogus keičiasi arba klysta, tai niekaip neveikia meilės.

Mažiems vaikams taip smarkiai reikia meilės, kad jais tampa lengva manipuliuoti, grasinant ją atimti, jeigu jie bus nepatogūs, neklusnūs, pikti, godūs ar dar kokie nors, tai yra, visiškai natūralūs, priklausomai nuo jų vystymosi etapo. Arba jeigu tiesiog bus savimi. Todėl jie dažnai stengiasi būti geri ir patogūs, paprasčiausiai kabindamiesi į savo maitinamąją terpę, kurioje gali išaugti. Bet išaugti nebegali, nes nustoja būti savimi.

Galima sutikti keturiasdešimtmečių berniukų ir mergaičių, nesugebančių pasakyti griežto žodžio iš baimės, kad bus atstumti. Ir vis dar lenkiančių nugaras su viltimi, kad laikydamiesi visų tėvų nustatytų nurodymų, jie pagaliau galės būti priimti ir pamilti.

Jie ateina pas psichologus ir verkia dėl to paties. Ir anksčiau ar vėliau jie supranta, kad nepaisant jokių pastangų, jie negalės užsidirbti besąlygiškos meilės, kurios tėvai neturėjo iš pat pradžių. Neturėjo ne todėl, kad gailėjo, o todėl, kad jos nebuvo. Nes jeigu meilė yra, jos neįmanoma paslėpti. Jos neįmanoma atiduoti.

O jeigu kažko nėra, tai nėra prasmės to siekti. Reikia apverkti praradimą ir neišsipildymą, kad galima būtų toliau eiti savo keliu ir ieškoti meilės kitoje vietoje. Ten, kur ją duoda. Tie, kurie sugeba mylėti. Taip, kaip tai įmanoma. Ir paaiškėja, kad yra daug vietų, kur dalijama meilė.

Tai tas pats, kaip bandyti nusipirkti bulvių batų parduotuvėje. Joje nėra bulvių ir nebuvo. Galima verkti, maldauti, pataikauti ir pykti, bet bulvių neatsiras. Užtat išėjus į lauką ir apsidairius, galima pamatyti daržovių parduotuvę ir joje rasti tai, ko reikia.

Tas pats ir su meile. Labai norime jos gauti iš ko nors, užsitarnauti, iškaulyti. Bet nieko iš to neišeis. Reikia paprasčiausia būti savimi, eiti savo keliu ir tikėtis sutikti tokį, kuriam jūs tiksite. Kuriam reikia būtent tokio keisto profilio, tokio lėto būdo arba paprasto niekuo neišsiskiriančio žmogaus kaip jūs. Beje, paprastieji būna išgraibstomi pirmiausia. Jie turi paklausą paprastame gyvenime.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *