Moterys, pasmerktos būti vedusių vyrų meilužėmis – kas jos?

Nedaug kas iš tikrųjų svajoja apie meilužės vaidmenį. Nepaisant to, yra moterų, kurios vėl ir vėl atsiduria santykiuose su vedusiu vyru. Arba įstringa šiame statuse su vienu žmogumi ilgiems metams. Tam tikru momentu tai nebeatrodo kaip paprastas atsitiktinumas ir tada kyla klausimas: „kodėl tai su manimi vyksta? ir „kaip iš to ištrūkti?“

Meilės trikampių klausimas dažnai tampa konsultacijų su klientais tema. Kalbant apie moteris, kurios įklimpsta į meilužės vaidmenį (nors iš tikrųjų to visai nenori) – čionai suveikia tam tikras psichologinis mechanizmas, kuris ir lemia tokius santykius. Kitaip tariant, tokios moterys turi pasąmoningų vidinių priežasčių, dėl kurių pradeda santykius su įsipareigojusiu vyru.

Atskirai verta pažymėti, kad dabar neliesiu jokių moralinių ir etinių šio reiškinio aspektų, nekalbėsiu apie moteris, medžiojančias svetimus pinigus, ir apie kitokias nuotykių ieškotojas. Kalbame apie paprastas moteris, kurios trokšta meilės, bet kažkodėl pasirenka ją gauti būtent tokiu būdu.

Pažvelkime į tokių moterų vidinį pasaulį.

Nesubrendusios moterys, trokštančios amžinos, nesibaigiančios šventės ir ryškių pojūčių. O kasdienio bendro gyvenimo kartu, buities ir įvairiausių sunkumų bei įsipareigojimų jos kategoriškai nenori. Joms patinka, kai vyras dėl jų neriasi iš kailio – skiria laiko, rūpinasi, dovanoja dovanas. Tegul susitikimai bus reti, tačiau kupini aistros ir romantikos. Tokiuose santykiuose esantys žmonės mato vienas kitą iš geriausios pusės, o visa kita, kas nelabai nemalonu ir nepageidaujama, paliekama už kadro.

Gelbėtojos. Kaip nepasigailėti vargšelio, kurį kasdien tarkuoja pikta žiežula žmona? O jis visas toks baltas, pūkuotas ir visais atžvilgiais nuostabus. Ta ragana nevertina šio auksinio žmogaus, tačiau jis nepalieka šeimos dėl savo kosminio masto padorumo. Užtat gelbėtoja tikrai jį įvertins, duos trūkstamos meilės ir nupūs visas dulkeles. O dar su supratimu ir dramblio kantrybe lauks, kol jo vaikai užaugs ir jis pagaliau persikraustys pas ją.

Nugalėtojos – tos, kurioms svarbu nugalėti, įveikti kitą moterį. Toks elgesio modelis susiformuoja vaikystėje, jei Edipo periodu (3-5 metai) kažkas susiklostė negerai. Šiame amžiuje mergaitė su mama varžosi dėl tėvo. Pamenate: „Tėtis – geriausias vyras, kai užaugsiu, ištekėsiu už jo“.

Idealiu atveju mama turėtų pripažinti mergaitės jausmus, tačiau parodyti tvirtą poziciją, kad vieta šalia tėčio yra užimta. Tuomet mergaitei teks užimti dukters vietą ir iš mamos mokytis, kaip reikia būti moterimi bei kurti santykius su vyru. Jei šiame procese kažkas susiklostė ne taip, užaugusiai mergaitei gali išlikti poreikis įrodyti mamai, kad ji už mamą geresnė ir vertesnė. Tik tėvo vaidmenį dabar užima vedęs meilužis, o mamos vaidmuo atitenka meilužio žmonai.

Vengiančios artumo. Santykiai su įsipareigojusiu žmogumi – puikus būdas išvengti realiai artimų santykių. Kai yra poreikis santykiams, bet kartu ir baimė nuo jų nukentėti, tokia bendravimo forma atrodo saugesnė ir leidžia kontroliuoti distanciją. To priežastis gali būti traumuojanti santykių patirtis vaikystėje ar suaugus. Ši patirtis pagrindžia įsitikinimą, kad santykiai – labai pavojingas dalykas, jie gali labai įskaudinti.

Kuriančios „trikampius santykius“. Toks modelis, kuriame turi būti ir trečias dalyvis, susiformuoja, jeigu vaikystėje mergaitę nuolat įtraukdavo į tokius santykius. Pavyzdžiui, jeigu tėvai negali išspręsti kilusių sunkumų dviese, tarpusavyje, jie neretai „pakviečia“ vaiką tapti trečiuoju santykių dalyviu. Ryškus pavyzdys, kai mama sako dukrai: „Aš su tėvu nesikalbu, perduok jam tą ir aną“.

Nepasirinktos moterys. Santykiuose su vedusiu vyru yra vienas ypatumas. Viena vertus, moteris jaučiasi esanti pasirinkta, mylima ir nuostabi. Kita vertus, ji buvo pasirinkta tarsi ne iki galo, kadangi vyras linkęs gyventi dvigubą gyvenimą, pasilikdamas šeimoje. Moteris-meilužė tai ypač aštriai jaučia per šventes, atostogas ir kitais momentais, kai nėra galimybės kur nors keliauti su vyru ar lankytis viešose vietose, šeimyniniuose ir draugiškuose renginiuose.

Už šio reiškinio dažniausiai slypi kokia nors asmeninė traumuojanti istorija iš vaikystės, kurią meilužė iš naujo peržaidžia santykiuose su vedusiu vyru. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsiaiškinti, kas per žmogus buvo mergaitės gyvenime, kuris jai buvo labai svarbus, tačiau nepasirinko jos iki galo? Kaip variantas – tėvas, kuris sukūrė kitą šeimą ir ten susilaukė kitų vaikų. Jis lyg ir periodiškai dalyvavo mergaitės gyvenime, tačiau didžiąją laiko, dėmesio ir rūpesčio dalį skyrė kitai šeimai.

Ką daryti?

Kol visi šie mechanizmai veikia automatiškai, pasąmoningai – labai mažai šansų kažką kardinaliai pakeisti. Moteris tarsi pasmerkta vis iš naujo gyventi pagal tą patį santykių scenarijų su nelaisvu vyru. Tačiau jei vis dėlto pastebite pasikartojančias situacijas ir jums tai nepatinka, priimkite pagaliau sprendimą išsiaiškinti visa tai.

Ko norėtumėte vietoj to?

Patyrinėkite, kaip patenkate į tokius santykius, kodėl jie jums pasirodo esą patrauklūs? Jei sunku užsiimti tuo savarankiškai, galima tai padaryti su psichologo pagalba.

Kai ateis supratimas, kokie mechanizmai valdo šį procesą, atsiras galimybė pasirinkti kitą santykių modelį. Vargu ar pavyks pakeisti įprastinius modelius, mostelėjus burtų lazdele; kai kuriais atvejais tam gali prireikti gana ilgos terapijos. Tačiau šis vidinis darbas suteiks šansą realiai artimiems ir darniems santykiams.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.