Pamoka sielai

Sėdėdamos už apvalaus stalo, sielos rinkosi savo sekančią pamoką. Pirmoji atsistojo pati drąsiausia ir stipriausia.

-Šį kartą aš keliauju į Žemę, kad išmokčiau atleisti. Kas padės man tai padaryti?

Sielos su užuojauta ir netgi šiek tiek išsigandusios suklego:

-Tai viena sudėtingiausių pamokų… Gali per visą būsimą gyvenimą nesusidoroti… Tu juk taip kentėsi! Mums tavęs taip gaila… Bet mes tau padėsime…

Viena siela nusprendė:

-Aš pasiruošusi būti su tavimi Žemėje ir padėti. Tapsiu tavo vyru, mudviejų šeimyniniame gyvenime bus daug problemų dėl mano kaltės, o tu mokysiesi man atleisti.

Antroji atsiduso:

-O aš galiu tapti vienu iš tavo tėvų, užtikrinsiu tau labai sunkią vaikystę, paskui kišiuosi į tavo gyvenimą ir visokeriopai kliudysiu, o tu mokysiesi man atleisti.

Atsistojo trečioji siela:

-O aš tapsiu vienu iš tavo viršininku, dažnai elgsiuosi su tavimi neteisingai, žvelgsiu į tave iš aukšto, kad galėtum išmokti atleisti…

Dar kelios sielos sutiko susitikti su pirmąją, kad toji įtvirtintų pamoką.

Šitokiu būdu kiekviena jų pasirinko savo pamoką, jos kruopščiai apgalvojo bendrą būsimo gyvenimo planą, pagal kurį mokys viena kitą ir, pagaliau, nusileido į Žemę, įsikūnijo į žmones.

Tačiau taip jau gamta numatė, kad gimdamos šiame pasaulyje, sielos pamiršta aną. Ir tik nedaugelis pastebi ir supranta, kad atsitiktinumai – ne atsitiktiniai, o bet kuris žmogus atsiranda mūsų gyvenime būtent tada, kai mums labiausiai reikia pamokos, kurią jis atsineša su savimi.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *