Paprasčiausiai paleisk

Ateina momentas, kai žmonės išeina iš mūsų gyvenimo. Įvairiais keliais, dėl įvairių priežasčių. Santykiai baigiasi. Kai išeina mylimas žmogus, mums labai skaudu. Pasaulis nublanksta. Kažkur pradingsta gyvenimo džiaugsmas. Gyvenimas nepastebimai pavirsta nuolatiniu laukimu. Tiesa, nelabai aišku, ko laukiame. Ir tada kas nors pasako: „Reikia tiesiog jį paleisti”. O tau šita frazė atrodo beprasmiška. Kaip galima paleisti dalį savęs?

Iš tikrųjų paleisti – labai paprasta. Apie tai daug parašyta, daug pasakyta. Imk ir padaryk tai. Tačiau paleisti, visgi, dar ir sunku, skausminga, tai ilgai trunka. Gaunasi, kad ne taip viskas paprasta.

Pirmas dalykas, kurio jums prireiks – sąžiningumas. Nuoširdus, tikras ir negailestingas sąžiningumas. Pradžiai išklausykime faktus. Kur yra mylimas žmogus, ką veikia, kur esate jūs, kas judu sieja. Faktai nemeluoja. Jeigu to žmogaus nematote ir negirdite ištisas dienas, ištisus metus, tai jo gyvenime jūsų nėra. O jūsų gyvenime jis yra, bet tik fantazijose ir svajonėse.

Antra. Leiskite sau būti silpna, pažeidžiama, įsimylėjusia. Būkite jautresnė, paguoskite save. Ten, giliai savyje, surasite vos ne motiniškos meilės sau pačiai šaltinį. Nuoširdžiai, su šiluma ir užuojauta žvelkite į tai, kaip jums dabar bloga. Ir į tai, kad blogai, galbūt, bus dar tam tikrą laiką. Elkitės su savimi kaip rūpestinga mama, sėdinti prie sunkiai sergančio vaiko lovos. Ji vaiką užjaučia ir gydo, aktyviai jam padėdama.

Trečia. Visi žinome, kad tabletės ir mikstūros – bjaurios. Tai štai, paleidžiant, kasdien atliekant „procedūras” jums irgi bus bjauru. Labai norėsis atsigulti ir pasvajoti, kaip jis atšuoliuos ant puikaus žirgo ir tave pasiims… Uždanga. Neatšuoliuos. Ir nepasiims (žr. 1 punktą). Vaikščiokite, valgykite, užimkite kūną saikingomis, fizinėmis apkrovomis, melskitės, jei norite, norėkite laimės toje srityje ir paleiskite, paleiskite…

Ketvirta. Džiaukitės. Džiuginkite save dovanomis. Lepinkite ir mylėkite save. Apsupkite save žmonėmis, kurie jus palaikys ir pagirs.

Penkta. Kai tik sutvirtėsite tiek, kad jau nebegrės recidyvas, atsigręžkite į save ir į savo gyvenimą, į savo svajonę, patį didžiausią ir svarbiausią tikslą. Pradėkite jį realizuoti. Pati nepastebėsite, kaip viskas pasibaigs. O aplink jus jau sukinėjasi nauji įdomūs ir nuostabūs žmonės.

Paleisdamas, žmogus keičiasi, auga ir žengia link to, kur slypi jo paskirtis. Tiesiog kartais toks skausmas, tokia pamoka – vienintelė galimybė išmokti, atsipeikėti, pabusti iš miego ir užsiimti kažkuo išties vertingu.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *