Daugybė moterų klausia: „Kodėl vyras neatsiveria?” Vyriškas uždarumas gali vos ne tiesiogine prasme varyti moterį iš proto. Moteris nesupranta, palaiko kontaktą su ja vyras, ar jau „atsijungė”, nežino, kas ten jo viduje, ko galima iš jo laukti. Užsidaręs vyras tampa savo moteriai nenuspėjamas, neprognozuojamas, dėl to – baugina. Panagrinėkime, dėl kokių priežasčių vyrams sunku atsiverti.

Tam yra kelios priežastys.

Kuriems galams?

Šį klausimą vyrai užduoda sau visose gyvenimo srityse. Kuriems galams medinis namas, kirvarpos ir termitai sugrauš. Kuriems galams mažas automobiliukas, į bagažinę netilps žvejybos reikmenys ir palapinė. Kuriems galams pliurpti apie savo jausmus, kokia iš to nauda?

Atsakydamos į klausimą „Kuriems galams man kalbėti ir atsiverti?”, turėtume paaiškinti, ką norėtumėte suprasti savo vyriškyje. Paaiškinti, kad jums norisi norisi žinoti, kas dedasi jo viduje – kad galėtumėte suprasti ir palaikyti. Tačiau čia dauguma moterų, deja, daro didelę klaidą, kuri veda tiesiai į antrąjį šio teksto punktą.

Kažkada pabandęs atsiverti, vyras gavo peilį į nugarą

Praktiškai visi vyrai kuriame nors gyvenimo etape visiškai atsiveria moterims. Ir praktiškai visi paskui dėl to labai gailisi. Kodėl? Todėl, kad atsiveria ne toms moterims. Pavyzdžiui, moteris laiko jį atsarginiu variantu ir nesuinteresuota rimtais santykiais. Tačiau laiko jį šalia savęs. Sulaukęs tokio smūgio, mainais į atvertą širdį ir sielą, vyras paskui dar ilgai laižysis žaizdas ir dėl viso pikto aklinai užrakins savo vidinį pasaulį kuo didžiausia spyna.

Atsiverti gali tie vyrai, kurie arba jau susidorojo su nesėkmingos meilės patirtimi ir tapo psichologiškai stipresniais bei drąsesniais, arba tie, kurie tokios patirties dar neturi.

Baimė atverti senas žaizdas

Tiek vyrai, tiek moterys vengia kalbėti apie išties svarbius dalykus, apie tai, kas juos slegia. Nes prakrapštyti seną žaizdą labai paprasta, o ką su ja daryti toliau – visiškai neaišku. Ir dabar ji slėgs jau abu. Dėl to, prieš ragindamos atsiverti, paklauskite pati savęs, ar esate pasirengusi pabūti vyrui psichoterapeute? Toks vaidmuo santykiuose, kai vienas partneris tapo kito partnerio psichologu, veda į santykių iškraipymą. Baimė atverti senas žaizdas iš esmės pateisinamas, atsivėrusios dvasinės problemos išties gali trukdyti žmogui jaustis laimingu – tiek poroje, tiek apskritai.

Nenoras pasirodyti silpnu

Nuo pat pirmojo pasimatymo vyrai ir moterys žaidžia įdomų žaidimą. Vyras demonstruoja, kodėl jis pats geriausias vyrukas ir visais įmanomais būdais slepia trūkumus. O moteris, pasitelkusi į pagalbą visą savo policijos detektyvės talentą, stengiasi tuos trūkumus išsiaiškinti. Žaidimas gali tęstis metų metus. Tačiau kai tie trūkumai visgi išplauks į paviršių, vyrui tai bus pažeminimas, o moteriai – pasitvirtins patys baisiausi įtarimai: „Aš taip ir žinojau!!!” Vyras padarys viską, kad neparodytų trūkumų. Dėl to rūpestingai slėps visus galvoje knibždančius tarakonus. Tame tarpe ir dėl to, kad baiminasi moters reakcijos, kas veda mus į sekantį punktą.

Vyrai kaip ugnies bijo moteriškų jausmų pasireiškimo

Klasikinis pavyzdys – moteriškos ašaros. Kai moteris verkia, vyrui kyla noras nusidanginti kur nors į Arkties vandenyną pas baltuosius lokius. Aš ją pravirkdžiau? Mano tarakonai galvoje tokie siaubingi? Ką man dabar su tomis ašaromis daryti? Ir dabar vyras ima elgtis arba labai sausai ir racionaliai „ko čia bliauni/pyksti/liūdi/nusiminei?” arba visiškai užsidaro savyje – tai irgi atsakas į bet kokią moters emocingą reakciją.

Kaip padėti atsiverti?

Jūs tikrai norite matyti savo vyrą pilku ir silpnu? Daugelis moterų nepasiruošusios tokiam vaizdui ir pačios sau dėl to neprisipažįsta. Joms reikia, kad vyras atitiktų konkretų įvaizdį. O bet kokia tiesa, bet koks atsivėrimas turi pasekmes.

Palaikymas. Jeigu esate pasiruošusi, tuomet, vyrui atsivėrus, jį teks palaikyti. O tai daryti irgi reikia mokėti. Ne gydyti, ne patarimais bombarduoti, neįsižeisti ir nemokyti, kaip jis turi gyventi, o būti su juo, būti greta. Nebandyti kažką padaryti vietoje jo, o įkvėpti pasitikėjimo, kad pats surastų jėgų tai padaryti.

Su atsivėrusiu vyru nesigaus būti „silpna moterimi” ar „kaip už mūro sienos”. Užmeskite akį į antrąjį punktą – vyrą teks palaikyti, teks pamatyti jo silpnas ir ne pačias gražiausias puses. Jeigu jūsų tai negąsdina (ne apsimetinėjate, o išties ramiai ir suprasdamos į tai žiūrite), vyras irgi ims ramiau reaguoti.

Kai kurių dalykų geriau nežinoti. Visiškai. Neužsikraukite sau namų psichologės vaidmens. Kai žmogui reikalingas psichologas, jis turi ieškoti specialisto. Ne jūs jam turite jo ieškoti, o jis pats sau susirasti. Tai susiję su asmenine žmogaus atsakomybe ir jo psichologiniu tonusu.

Kuo ramiau priimame kitą žmogų ir kuo mažiau mūsų nuotaika priklauso nuo jo nuotaikos, jo savivertės, poelgių – tuo lengviau jis atsivers.

.