Kodėl protingiems žmonėms sunku būti laimingiems?

„Protingų žmonių laimė yra rečiausias dalykas, kurį aš kada nors mačiau“ – Ernestas Hemingvėjus. „Protingas žmogus žino apie viską, išskyrus tai, kas jam gali atnešti naudos. Laimingas žmogus tiksliai žino, kas jam yra geriausia“. Kartais intelektas gali sukelti daug problemų. Štai 13 priežasčių, kodėl daugeliui labai protingų žmonių sunku būti laimingiems.

Kodėl protingiems žmonėms sunku būti laimingiems:

1. Protingi žmonės turi pernelyg aukštus standartus.

Turėti standartus nėra blogai. Tai padės jums neišklysti iš kelio siekiant laimės ir sėkmės. Tačiau per aukšti standartai gali būti problema. Protingi žmonės, kaip taisyklė, žino, ko nori iš gyvenimo, ir atsisako tenkintis kažkuo mažesniu. Tuo pačiu metu jų aukšti standartai galioja visose gyvenimo sferose: darbe, santykiuose, siekiant gyvenimo tikslų.

Tiesą sakant, tokius siekius gali būti labai sunku patenkinti. Todėl protingus žmones nuolat persekioja nusivylimo savo pasiekimais ar darbu, neleidžiančio judėti į priekį, jausmas. Jų pernelyg dideli reikalavimai sau taip pat gali turėti didelės įtakos jų santykiams su aplinkiniais.

2. Protingi žmonės dažnai nesugeba priimti dalykų, kokie jie yra, ir sutelkia dėmesį į tai, kokie jie turėtų būti idealiu atveju.

Jei išgyvenate laimės būseną, tada jūsų protas paprastai yra dabarties akimirkoje. Šiuo atveju visas jūsų dėmesys yra nukreiptas į tai, kas su jumis vyksta dabar.

3. Protingi žmonės nemoka patirti pasitenkinimo iš esamos akimirkos, nes nuolat bando rasti kokią nors prasmę.

Labai protingo žmogaus žinios ima viršų prieš suvokimą. Jo protas nesugeba gauti pasitenkinimo iš esamos akimirkos: jis iš jos atima ar prideda, tobulina ar performuluoja, supranta ar interpretuoja, tiesiog klaidžioja kažkur toli ir panašiai. Protas bando „redaguoti“ į esamą akimirką ir rasti joje prasmę, nes paties momento jam neužtenka. Šis nepasitenkinimas stumia mintis į beviltišką darbą, kuris leistų priimti visą sukauptą informaciją ir prisiminimus, kurie suteiktų galimybę šią akimirką paversti „dar geresne“.

Ir šio proceso metu protas tampa nekantrus, pašėlęs ar sutrikęs, nes jo atradimų nepakanka arba jis išvis nieko neranda. O kadangi žmogaus dabartinių resursų nepakanka, jis pradeda dirbti dar sunkiau: skaityti, rašyti, ieškoti internete ir tiesiog galvoti.

4. Laimė – tai protas, kuris nurimsta; intelektas yra protas, kuris atsisako nusiraminti.

Laimingam protui pakanka to, kas yra. Toks žmogus nesiekia pakeisti dabarties, jis tiesiog tai priima ir elgiasi pagal aplinkybes. Pernelyg protingam žmogui, atvirkščiai, visai nelengva įtikti, todėl jis niekada nesupras, kodėl laimingas protas taip patenkintas, ir apkaltins jį tinginiavimu.

5. Dauguma protingų žmonių nuolat susikoncentruoja į vieną dalyką.

Labai protingi asmenys turi polinkį nuolat viską analizuoti ir tyrinėti iki išsekimo. Kad priimtų bet kokį sprendimą, jie turi pasverti visus privalumus ir trūkumus. Ši tendencija dažnai sukelia depresiją. Taip pat gaunami atsakymai į skaudžius klausimus gali būti ne tik nemalonūs ir nuviliantys, bet ir destruktyviai paveikti pačius mąstytojus. „Gebėjimas stebėti be vertinimo yra aukščiausia intelekto forma“, – Jiddu Krishnamurti.

6. Jei veiksmų rezultatas yra prastesnis nei tikėtasi, protingi žmonės jaučiasi giliai nusivylę.

Veiksmai ne visada leidžia pasiekti vieną ir tą patį užprogramuotą rezultatą: protingi žmonės per daug tiki savo intelekto galia ir jo gebėjimu numatyti savo veiksmų pasekmes.

7. Nuolatinė negailestinga savikritika.

Dauguma protingų žmonių turi gana žemą savivertę ir to priežastis slypi nuolatinėje kritikoje, kurią jie nukreipia savo atžvilgiu. Jie nesugeba susitaikyti su savo trūkumais, nes mano, kad turi atitikti aukščiausius standartus. Štai kodėl jie dažnai būna niūrios nuotaikos.

8. Jie ieško gilesnio būties lygio.

Dauguma protingų žmonių skiria gėrį nuo blogio, tačiau nesugeba priimti neigiamų žmogiškųjų savybių arba yra per griežti joms. Šiurkščios tiesos suvokimas juos skaudina ir pribloškia, nes dauguma protingų žmonių pirmiausia žiūri į savo vidų. Jie negali gyventi be nuolatinių apmąstymų ir gautų rezultatų vertinimo – tai jų antroji prigimtis. Labai protingi žmonės turi smalsų protą, kuris nuolat užduoda klausimus ir verčia jausti nerimą.

9. Nedaug žmonių iš tikrųjų juos supranta.

Bendravimas yra didžiausias laimės šaltinis. Visada stengiamės pasidalinti savo nerimu ir patirtimi su kitais, todėl mums lengviau su jais susidoroti. Net pačiam protingiausiam žmogui reikia žmogaus, su kuriuo jis galėtų pasidalinti savo rūpesčiais, ir taip palengvinti savo naštą. Tačiau labai protingam žmogui gali būti labai sunku rasti pašnekovą, kurio gilumas būtų toks pat kaip ir jo.

10. Aukštas intelektas dažnai sukelia psichologinių problemų.

Žmonės, turintys aukštą IQ, kenčia nuo ypatingo sutrikimo, dėl kurio jie nuolat viską analizuoja ir kelia klausimus. Ir šis kelias jiems dažniausiai neatneša nei laimės, nei psichologinės sveikatos. Žmogaus protas yra labai sudėtingas ir ne iki galo ištyrinėtas dalykas. Perdėta analizė ir nuolatinis izoliacijos jausmas yra tai, kas protingus žmones dažnai lydi visą gyvenimą. „Protingų žmonių laimė yra rečiausias dalykas, kurį aš kada nors mačiau“, – Ernestas Hemingvėjus.

11. Laimė yra sunkus kasdienis darbas.

Protingiems žmonėms nereikėtų taip lengvai atsisakyti kitų žmonių draugijos. Būtent dėl šios priežasties daugelis protingų ir jautrių žmonių jaučiasi tokie apgailėtini. Visiškai natūralu, kad dauguma intelektualių asmenybių turi kažkokių keistenybių ir keistų pomėgių. Tačiau tai nėra priežastis visiškai nustoti bendrauti su žmonėmis, kurie nepasižymi tokia pačia įžvalga ir jautrumu.

12. Protingi žmonės visuomenėje gali jaustis labai nepatogiai.

Paprasti žmonės dažnai naudojasi tuo, kad intelektualūs asmenys nėra prisitaikę prie gyvenimo visuomenėje. Todėl intelektualai dažnai būna kritikuojami, o vidutinio proto žmonės, atvirkščiai, tuo metu švenčia savo pergalę.

13. Protingi žmonės dažnai bijo, kad gali prarasti savo sugebėjimus.

Ironiškos pašaipos ir sarkastiški kitų žmonių išpuoliai dažniausiai juos užklumpa nepasiruošusius. Vėlesnė jų pačių elgesio analizė tik sustiprina jų liūdesį.

„Visi žmonės, pasiekę tobulumą filosofijoje, poezijoje, mene ir politikoje – net Sokratas ir Platonas – turėjo melancholišką sielą, kai kuriems net melancholija pereidavo į ligos stadiją“.

Daugelis protingų žmonių nepasiekia didelės sėkmės karjeroje ir netgi gali būti pavaldūs žmonėms, kurie yra mažiau išsilavinę ir intelektualūs. Kai kurie intelektualai, ypač kūrybingi asmenys, spaudžiami aplinkybių ir kitų žmonių net palūžta arba tampa manipuliacijų aukomis. „Esu toks protingas, kad kartais nesuprantu nė žodžio iš to, ką sakau“, – Oskaras Vaildas.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.