Moterys – juodosios skylės

Ar žinote, kad jūsų pergyvenimai dėl artimųjų – tai jų planų ir galimybių griovimas? Ypatingai pergyventi mėgsta moterys. Pergyvena dėl vyro, dėl vaikų… Yra ir ypatingai neramių egzempliorių. Jos ištisas dienas daugiau nieko neveikia, kaip tik pergyvena. Vien tik tuo ir užsiima, netgi jų išvaizda visada baisiai susirūpinusi: kietai sučiauptos lūpos, visa įsitempusi. Jos neturi kada džiaugtis gyvenimu, visada budrios tarsi kareiviai sargyboje, jų pagrindinė didi misija – pergyventi! Nesuprantant, kad šitaip griaunami artimųjų likimai, kad iš jų atimamos jėgos.

Viskas prasideda nuo smulkmenų. Dažnai tenka stebėti, kaip mamos socialiniuose tinkluose pergyvena dėl vaikų pažangumo. Sakykite, mielosios, kokia šių pergyvenimų prasmė? Kaip šitais pergyvenimais galite padėti vaikui? Niekaip. Greičiau atvirkščiai. Pergyvenimai – tai destruktyvi griovimo energija. Tai absoliutus nepasitikėjimas žmogumi, jo jėgomis ir sugebėjimais. Tai, pagaliau, nepasitikėjimas Likimu. Visas šitas negatyvas prasiskverbia į žmogaus pasąmonę ir sugriauna jo planus.

Vietoje kvailų pergyvenimų geriau tiesiog pasakyk: “Aš tikiu savo sūnumi. Jam viskas bus gerai. Žinau, kad susidoros su visais uždaviniais”. Ir viskas. Paleisk situaciją. Pasitrauk iš jo erdvės ir nesipainiok daugiau jam po kojomis. Nepakišk jam kojos savo kvailomis mintimis. Eik užsiimti savimi ir savais reikalais.

Jūsų vaikus tiesiog smaugte smaugia visi tie nesibaigiantys pergyvenimai. Tai tarsi grandinės, pančiai, trukdantys eiti į priekį. Vaikas nori pasisukti karuselėje, o mama jam uždraudžia, nes MAMAI baisu. Mama pergyvens. Ir apie ką gi ji galvoja tuo konkrečiu momentu? Apie vaiko saugumą? Žinoma, ne. Ji galvoja tik apie save mylimiausią.

Žmona pergyvena dėl vyro. Pastoviai prisigalvoja visokių baisybių, piešia vaizduotėje košmariškus, negatyvius paveikslus. Galvoje be paliovos sukasi, žiaumojamos ir peržiaumojamos tos pačios besikartojančios mintys. Moteris emociškai įsitempusi. Šitaip, užuot suteikusi vyrui įkvėpimo sparnus, ji programuoja jam nesėkmes, pralaimėjimą ir katastrofą. O dar pastoviai įkyri reikalaudama ataskaitų, kur jis šiuo momentu yra, ką daro, kaip einasi…

Juk ji pergyvena! Ji šitaip meilę jam rodo!

Ir štai pasižiūri – vyrukas buvo kupinas idėjų, energijos, akys degte degė, o po poros šeimyninio gyvenimo metų pavirto nykiu ir pilku žmogeliu. O žmona ir toliau baisiai pergyvena. Tik dabar tarkuoja jį jau už tai, kad vyrui nelabai sekasi reikalus tvarkyti, nežiūrint į visus jos pasiaukojančius pergyvenimus. Ir dar pergyvena, kad vyras nejaučia jokio dėkingumo už tokį pasiaukojimą ir išeikvotus nervus.

Gerbiami vyrai, jeigu norite sėkmės darbuose, niekada nepasakokite žmonai apie savo reikalus iki to momento, kol jų neužbaigsite. O dar geriau – išsirinkite teisingą žmoną, kuri užsiims savimi.

Dirbu su mergina. Nori ištekėti, nieko nesigauna, problemos. Prasideda santykiai, įvykiai pradeda plėtotis reikiama linkme, jūra pozityvo. Ir čia staiga viskas sugriūna. Ir vėl viskas iš naujo…

Niekaip negaliu suprasti, kas vyksta. Paskui paaiškėja. Jos mama sėdi ir ištisas dienas (pensininkė, turi daug laiko) pergyvena. Kiekvieną minutę. Kaip ten mano dukrelė, kada gi ji, vargšelė, pagaliau ištekės, o kas bus jei išvis niekas į žmonas nepaims? O ką giminaičiai pasakys? O kaimynai ką pagalvos?…

Ir taip – ištisas paras! Ir periodiškai skambina dukrai: “Dukrele, kas gi čia dedasi, kodėl gi tu niekaip neišteki?” O paskui – kontrolinis šūvis į galvą: “Na, gal visgi kokį nors susirasi, tu jau nebūk tokia labai išranki…”

Ir viskas. Mergina vėl duobėje. Tenka iš naujo dirbti su saviverte. Štai tokia mamytės meilė.

Ir juk visuomenėje tai laikoma absoliučiu gėriu. Kiek kartų man teko susidurti su nebyliu priekaištu akyse: “Tu ką, nepergyveni dėl savo sūnaus? Kas tu per motina, Viešpatie švenčiausias!!! Sėdi bejausmė kaip skulptūra ir nieko nedaro!”

O iš tikrųjų šita nuostata, kad savo pegyvenimais atseit gali kažkam padėti – tai ne kas kita, kaip didžiulė puikybė, aukščiausio laipsnio išpuikimas ir susireikšminimas.

Supraskite, moteris su savo moteriškomis energijomis yra erdvės ir įvykių kūrėja. Motina, materija, materializacija – tai vienas ir tas pats. Jeigu ji mąsto pozityviai, kūrybiškai – aplinkui ją viskas žydi. Jeigu mąsto negatyviai, moteris tampa juodąja skyle. Tai toks kosminis objektas, kuris suryja, susiurbia į save visą materiją ir antimateriją, ištisas žvaigždes ir planetas.

Ką turi daryti mama, jeigu linki savo dukrai gėrio? “Aš žinau, kad mano dukrelė pati geriausia, ji verta geriausio vyro, verta laimės ir džiaugsmo. Ji verta gerovės ir klestėjimo. Aš žinau, kad ji ištekės ir sukurs tvirtą, laimingą šeimą, kai ateis tam laikas. Aš žinau, kad Dievas ją saugo, dėl to su viskas bus gerai”.

Štai taip skamba patys geriausi palinkėjimai, pati geriausia malda už savo vaiką. Analogiškai – vyro ir visų kitų žmonių adresu.

Kai kas turbūt šiame tekste atpažins save. Mes elgiamės taip dėl to, kad turime savyje mamų ir močiučių įdiegtą giminės scenarijų. Tačiau niekada ne vėlu apsisukti 180-čia laipsnių ir užuot viską griovus aplinkui, pradėti kurti. Jeigu kiekvienas žmogus ims kurti aplink save žydinčią erdvę, pasaulis pavirs žydinčiu rojumi.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *