Gana dažnai žmonės dvasingumą įsivaizduoja kaip kažkokią atskirą sritį, mažai ką turinčią bendro su kasdienybe ir materialiais dalykais. Tačiau tai ne tiesa. Be to, tik vidinis augimas ir balansas veda į sėkmę santykiuose, finansuose, karjeroje ir kt. Ką reikėtų žinoti, norint pagerinti gyvenimo kokybę?
Kaip viduje, taip ir išorėje
„Vidinis darbas, kuris duodamas žmogui gyvenime, neturi kliudyti jo išorinei veiklai. Maža to, būtent poelgiai leidžia žmogui atskleisti savo charakterio bruožus,“ – knygoje „Vertybėmis grįsta psichologija“ tikina Oleg Gadeckij.
Galbūt jau ne kartą girdėjote, kad nuo žmogaus sąmoningumo priklauso jo gyvenimo kokybė. Kuo viduje didesnis balansas ir noras augti, tuo asmuo geriau sutaria su aplinkiniais, konstruktyviai sprendžia konfliktus ir vadovaudamasis vidinėmis vertybėmis atskleidžia savo gabumus pasirinktoje veikloje.
Materija ir nematerija (dvasingumas, vidinis pasaulis) – tai lyg dvi medalio pusės, negalinčios egzistuoti viena be kitos. Iš vidinio pasaulio atsinešame mintis, jausmus, vertybes ir juos materializuojame veiksmais. Todėl bandymas atskirti minėtas dalis, sukuria vidinę įtampą arba / ir veda į iliuziją. Kaip tik todėl bandymą atsiriboti nuo pasaulio, Oleg Gadeckij vadina veidmainyste.
Pasak Maslou, norint gyventi dvasinį gyvenimą, visai nebūtina tapti atsiskyrėliu asketu. Sugebėjimas gyventi pasaulyje, vadovaujantis būties vertybėmis, suteikia šventumo kūnui ir visiems jo troškimams.
Tikėjimas ir pasitikėjimas – pilnaverčio gyvenimo pamatai
„Labai svarbus žmogaus vidinio darbo elementas yra pasitikėjimas aukščiausiuoju vadovavimu ir atvirumas jam. Kitaip tariant, šis darbas negali būti atliekamas pasikliaujant tik savo jėgomis, vadovaujantis principu „svarbiausia susitelkti į užduotį ir tada jokių kliūčių jai atlikti neliks“. Toks nusiteikimas rodo puikybę, todėl rezultatas gali būti priešingas: užuot ugdęs savo dvasinės prigimties savybes, žmogus, pats to nepastebėdamas, penės savo žemesniąją egoistinę prigimtį.“ (Oleg Gadeckij)
Šis pasitikėjimo principas galioja visur: turime pasikliauti kūno išmintimi pasirinkdami maistą ir gebėjimu išgyti, vadovaudamiesi daugiau savo sritį išmanančiųjų patarimais ir t. t. Lygiai taip pat turime pasikliauti aukštesnės jėgos vedimu. Tik taip galime rasti išeitį, kai nepakanka savos ir kitų patirties, ir gyventi tarsi ant sėkmės bangos, tikėdami, kad esame vedami į savo aukščiausius tikslus. Net jei pasitaiko sudėtingos situacijos, jos taip pat turi kilnų tikslą, tik reikia pasikliauti vedimu.
Pasitikėjimas ir vedimas neatleidžia nuo atsakomybės
Kaip mama negali visko padaryti už vaiką, nes jis taps nepasitikinčiu savimi, taip ir vidinis vedlys suteikia žmogui laisvą valią veikti, prisiimant atsakomybę už savo veiksmus. Todėl tikėtis, kad viskas bus pateikta lyg ant lėkštelės, tikrai nederėtų.
Pasak Oleg Gadeckij, suvokimas, kad esame ne vieni ir mus palaiko mylinti jėga, neatleidžia nuo atsakomybės ir aktyvios pozicijos gyvenime. Atsakomybė ir aktyvi pozicija išlieka, bet kaip Aukščiausios Visumos dalis. Pavyzdžiui, ligonis, gavęs gydytojo rekomendacijas ir vartodamas paskirtus vaistus, pasveikti turi pats. Arba kapitonas, naudodamas vėjo galią ir keisdamas bures, pats pasirenka kryptį.
Todėl norint gyventi lengvai ir laimingai, reikėtų tikėti ne tik Aukščiausia jėga, bet ir savimi bei imtis veiksmų, atidžiai klausantis gyvenimo kalbos, šnekančios per kitus žmones, knygas, aplinkybes ir pan.
Kaip harmonizuoti psichinį ir fizinį kūnus?
Siela yra žmogaus esmė, jo centras, veikiantis per fizinį ir psichinį kūnus. Jie tarsi priemonė, padedanti sielai veikti materialiame pasaulyje. Jos energija harmonizuoja psichines ir biologines funkcijas. Tačiau kartais šios funkcijos sutrinka. Kodėl?
Pasak psichologo, siela nesuteikia garantijos, kad kūnas visada veiks nepriekaištingai. Jeigu ji neišreiškia savo pirminių savybių ir neatlieka skirto vaidmens, sutrinka kūnas ir kenčia psichika. Norint suprasti sielos užduotis, reikia labai gerai įsiklausyti ir įsisąmoninti vidinę gyvenimo aplinkybių ir įvykių prasmę. O jie visada skatina žmogų atsisakyti tam tikrų žemesniosios prigimties savybių ir pastūmėja link tam tikrų aukštesniųjų savybių ugdymo. Kai žmogus pradeda sąmoningai suvokti šį vedimą ir dirba su savimi, pasiekia vidinį balansą ir išorinių aplinkybių harmoniją.
Vertybėmis grįsta psichologija – kas tai?
Pagrindinis šio metodo aspektas – jau aptartas pasitikėjimas Aukščiausios jėgos vedimu. Tam, kad psichologas galėtų padėti ir atvesti iki suvokimo bei problemos transformacijos, žmogus turi priimti mokinio poziciją ir pripažinti aukščiausią vadovavimą. Tai padeda pakankamai ramiai pažvelgti į susiklosčiusias aplinkybes ir jas priimti. Kitas etapas – jausmų priėmimas ir pamokos įsisąmoninimas bei gilus išgyvenimas. Taip problemos sprendimas išgryninamas per visus lygmenis ir ateina gilus palengvėjimas.
„Siela egzistuoja ne atskirai pati sau – ji yra Absoliuto dalelė. Siela būtyje atsiskleidžia lygiai tiek, kiek stiprus yra ryšys su Absoliutu. Kai tik šis santykis nutrūksta, sielos būtis susiaurėja ir pilnatvę bei gausą pakeičia trūkumas. Psichinio kūno lygmenyje šis trūkumas pasireiškia įvairiomis psichologinėmis problemomis, o fiziniame lygmenyje – įvairiais išoriniais sunkumais. Šios problemos ir sunkumai nėra agresijos aktas iš Absoliuto pusės – priešingai, tai yra Jo meilės apraiška, nes ji parodo sielai, kad ji pasirinko neteisingą kelią“. (Oleg Gadeckij)
Parengė Rūta Steponavičienė
