Nėra ką slėpti, juk kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime patyrėme baimę savarankiškai priimdami sprendimus. Tačiau  aplinkui yra daugybė žmonių, kurie priėmę sprendimus, toliau sau ramiai gyvena ir žengia į priekį. Tinklaraštininkas bei klinikos psichologas Stanislavas Samburskis, nagrinėjo šį klausimą.

Kai kuriems žmonėms bet koks sprendimas yra viena didžiausių psichologinių baimių. Žinoma, jie bando su tuo kovoti, bet dažniausiai ši kova tęsiasi visą gyvenimą.

Todėl pagrindinė šių žmonių problema yra baimė prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Tai reiškia, kad jiems dažnai trūksta pasitikėjimo savimi, kad jie galėtų apsispręsti dėl savo gyvenimo prioritetų.

Decidofobija – tai psichikos sutrikimas, kai žmogus jaučia baimę priimti sprendimus ir baiminasi dėl savo veiksmų.

Dažnai svarbių sprendimų priėmimas yra procesas, reikalaujantis daug pastangų ir emocinės brandos.

Decidofobija dažnai būna pernelyg didelės baimės ir pasyvumo gyvenime rezultatas. Šią patologiją lemia slopinama ir nepakankamai išvystyta individo emocinė bei valios sritis.

Decidofobija vienodai veikia vyrus ir moteris. Tačiau moterims sunkiau suprasti vyrų infantilumą ir vengimą priimti sprendimus, ypač kai tai yra nuolatinis šeimos vyras ar partneris.

Priežastys, skatinančios žmonėms baimę priimti svarbius sprendimus

· Pernelyg globėjiškas tėvų auklėjimo būdas vaikystėje.

· Autoritarinis auklėjimas.

· Dažnos bausmės ar griežta kritika.

· Tėvų įtikinėjimai „tu esi nevykėlis“ (tai juk ne profesionalus futbolas, kur trenerio šūksnis „tu esi nevykėlis, nieko nesugebi“ sujaudina žaidėją ir jis eina įrodyti, kad yra visiškai kitaip. Vaikas patiki tokiu tėvų kaltinimu ir nuleidžia rankas. Taip negalima daryti.)

· Priklausomybė nuo kitų žmonių nuomonės.

· Dažni gyvenimo būdo pokyčiai.

· Asmeninė psichologinė trauma.

Yra du variantai kaip elgiasi žmogus, kai jam būdinga decidofobija:

· Vengia priimti bet kokius sprendimus.

· Perkelia atsakomybę.

Pagrindiniai decidofobijos požymiai yra šie:

· Galvos skausmas.

· Skausmas ir spaudimas krūtinėje.

· Greitas širdies plakimas.

· Isterija.

· Kojų drebulys ir silpnumas.

· Nerviniai priepuoliai.

· Panikos priepuoliai.

Svarbiausia suprasti, kad tokiu atveju sprendimų priėmimas tapo patologine problema.

Jei jūsų artimas žmogus kategoriškai vengia priimti sprendimus arba perkelia šią atsakomybę kitiems, verta kreiptis pagalbos į specialistus.

„Svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos, nes pradinėse šios fobijos stadijose su ja galima susidoroti ir patiems. Tačiau jei žmogui ir toliau vystosi ši patologija, jis pradeda gyventi be jokio svarbesnio tikslo ar prasmės. Jis paprasčiausiai nesupranta, kodėl yra gyvas ir kur juda. Tai sukelia depresiją ir savigraužą“, – teigė Stanislavas Samburskis, klinikinis psichologas bei verslo psichologas.