Kai kurie žmonės – fatalistai – įsitikinę, kad jų likimas kažkieno nulemtas iš anksto. Kiti, atvirkščiai, tiki, kad kiekvieną gyvenimo momentą jie sąmoningai pasirenka ir kuria likimą savo rankomis.
Jeigu jūs priklausote antrajai grupei, turbūt manote, kad pasirenkate, ką apsirengti ryte? Kad pasirinkimas priklauso ne nuo oro, nuotaikos, jūsų garderobo, papildomų centimetrų ant klubų, dėl kurių dalį drabužių reikėtų visai išmesti? Jeigu atmesite iš tų „laisvo pasirinkimo“ variantų visus drabužius, kurie jums ankšti, nedera prie naujos palukų spalvos, išėjo iš mados užpernai, visiškai netinka prie konkrečių oro sąlygų ir situacijos, paaiškės, kad apsirengti galite du rūbus, tačiau vienas yra prastesnis už antrąjį, todėl lieka vienintelis.
Visi kiti gyvenimo atvejai – tokia pat pasirinkimo iliuzija.
Manote, kad pasirinkote savo žmoną? Taip? O moterys stovėjo aplinkui išsirikiavusios kaip grožio konkurse „Mis Visata“? Gal buvo vienintelė mergina, kuri patiko jums ir kuriai patikote jūs? Beje, jūsų simpatijos sutapo ne visai, nes teko prisitaikyti. O kitų paprasčiausiai nebuvo. Buvo tos, kurios patiko jums, bet jūs nepatikote joms. Ir atvirkščiai. Manote, kad galėjote įsakyti sau pajusti simpatiją merginai? Vargu. Potraukis atsirado savaime, be jūsų valios ir sąmoningų pastangų. Meilė – spontaniškas dalykas, o seksas – dar labiau. Gal galima kažkaip įsakyti sau negeisti mylimo žmogaus, bet prisiversti geisti nemylimo – neįmanoma.
Gal pasirinkote sau profesiją? Vargu ar buvote talentingi visose srityse. Po abitūros egzaminų jūsų galimybės sumažėjo iki vienintelės specialybės aukštojoje mokykloje, kur norėjote ir galėjote įstoti. Jeigu jūs buvote tokie talentingi ar visai negabūs, kad galėjote dirbti bet kur, tai jūsų pasirinkimą vis tiek nulėmė išorinės aplinkybės: prestižas, perspektyvos, tėvų nuomonė, finansinės galimybės ir pan.
Tai, ką žmonės vadina „asmeniniu pasirinkimu“, dažniausiai susideda iš vienos ar dviejų galimybių, iš kurių viena pasirodo geresnė. Arba viena geresnė, o kita paprastesnė, tada žmogus svarsto, ar versta eikvoti jėgas, gal gerai bus ir taip. Nerimta vadinti tokio nykaus apskaičiavimo skambiu žodžiu „pasirinkimas“.
Jeigu būtumėte atidesni, pastebėtumėte, kad tuo momentu, kai jums atrodo, kad priimate sprendimą, iš tikrųjų sprendimas jau būna priimtas. Jį jau nulėmė jūsų galimybės ir objektyvios aplinkybės. Jūsų galimybės yra labai ribotos, o aplinkybes suformuoja daugybė išorinių veiksnių, todėl rinktis netenka. Jeigu jums iki šiol atrodo, kad esate savo laimės kalvis, priimate ryžtingus ir laisvus sprendimus dabartyje, tai elgiatės kaip nemąstantis ir nedėmesingas žmogus.
Ar galima dėl to daryti išvadą, kad kažkas nulėmė likimą dar iki gimimo?
Žinoma, kad ne! Kam įdomus jūsų likimas? Įsivaizduokite, kiek tokių būtybių kaip jūs gimsta pasaulyje kas minutę. Savo likimą rašote patys kaip scenaristai, remdamiesi turimu biudžetu. Kuo nuobodesnė istorija, tuo skurdesnis biudžetas skiriamas kitai serijai ir tuo prastesnis rodymo laikas. Ką galima pribloškiančio sukurti, jei pagrindinis herojus – plinkantis tarnautojas, gyvenantis skurdžiame vieno kambario bute su negražia išvargusia žmona?
Didžiausia problema net ne biudžetas, o tai, kad nežinote pagrindinio savo likimo dėsnio. O jis yra toks: dabartyje jokio pasirinkimo padaryti negalima, užtat galima rinktis ateitį.
Viskas, kas vyksta su jumis daba, jau nulemta 100 ar 95 procentais. Tačiau tai padarė ne kažkas iš viršaus, o jūs patys praeityje. Praeityje, kai jūsų dabartis dar buvo ateitis, jūs turėjote galimybę paveikti, pasirinkti, kuria veikiausiai nepasinaudojote arba pasinaudojote aklai. Jūs galėjote pasirinkti kai ką geriau už tai, kas su jumis vyksta dabar. Bet jūs buvote užsiėmę dabartimi, tai yra, jau praeitimi. Jūs kovojote su tuo, kas jau nulemta, priešinotės ir kankinotės dėl pasirinkimo iliuzijos. Jums atrodė, kad galite paveikti dabartį. Iš tikrųjų jus galite paveikti tik ateitį, bet neveikiate.
Dabartyje reikia tiesiog gyventi. Ją reikia jausti, semti energiją, kaupti patirtį, tapti išmintingesniems ir stipresniems, išvengti per didelės įtampos, grūdinti save saikingu stresu, bet nesipriešinti jus nešančiai bangai. Dabartimi reikia gyventi, pagal galimybę gaunant iš jos naudos ir malonumo, o savo valios jėgą ir sąmoningas pastangas prasminga nukreipti į ateitį.
Prisiminkime pavyzdžius. Jūs negalite pasirinkti, ką apsirengti šį rytą, nes jūsų garderobe yra dvi suknelės, tinkančios šiandienos orui, tik viena jų – per maža. Jūs galite pasirinkti, ką apsivilksite rytoj, galite pasirūpinti savo figūra ir garderobu kitam sezonui.
Jūs negalite pasirinkti profesijos dabar, bet galite pradėti iš naujo mokytis šiandien, kad ateityje turėtumėte šansą gauti geresnį darbą.
Šiandien jūs jau negalite pasirinkti žmonos. Ji tokia, kokia yra, arba jos visai nėra. Bet rytoj žmona gali tapti geresnė, draugiškesnė, jei šiandien pradėsite keisti bendravimo stilių su ja į nuoširdesnį ir draugiškesnį. Jeigu esate vienišas, šiandien galite pasirinkti, kaip jums reikėtų pasikeisti, kad ateityje turėtumėte daugiau šansų patikti priešingai lyčiai.
O dabar įsivaizduokite, kaip atrodo dauguma žmonių. Į ateitį jie žvelgia nuolankiai, kaip fatališkos avys. „Kas bus, tas bus“ (tikėdamiesi, kad kažkas jais pasirūpins). Užtat su dabartimi kovoja iš visų jėgų, reikalauja pašalinti viską, kas blogai, maldauja geresnių aplinkybių arba suka galvą, kaip pakeisti dabartį. Per vėlu, nusiraminkite ir užsiimkite ateitimi. Ten dar viskas tik formuojasi, ir jūs galite daug ką paveikti.
