Neseniai vienas socialinių tinklų kanalas įdėjo straipsnį apie pažintį transporte. Komentaruose užvirė nevaikiški mūšiai. 90% vyrų pareiškė, kad visos moterys iš prigimties yra savanaudės ir jas domina tik partnerio pinigai bei nuosavybė. Ir netgi buvo sugalvotas pavadinimas šiam reiškiniui. Pavyzdžiui, štai kas ten buvo rašoma:
„Tačiau pastarojo meto praktika su didėjančiu uolumu įrodinėja ką kita: vyras privalo iš visų jėgų aprūpinti, o moteris – vartoti, vartoti, vartoti, nedarydamas jokių nereikalingų judesių, net neužtikrindama „patikimo užnugario” uždirbančiam. Žaidimas į vienus vartus – štai tokia dabartinė moralė, įkvėpta šiuolaikinių buitinės prostitucijos guru. Nesakau, kad nebūna malonių išimčių, tačiau tai tik išimtys.”
Šiame straipsnyje norėčiau sudėlioti taškus ant „i” ir išsiaiškinti: ar visos moterys yra išties parsiduodančios, tik ir svajojančios užgrobti vyriškus pinigus? O gal tai grynai konkrečių vyriškių praktika?
Pirmas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, yra tai, kad niekada nereikia daryti plačių apibendrinimų ir visus žmones laikyti vienodais. Kaip ir vyrai, moterys būna skirtingos.
Tos, kurias komentatoriai pavadino „buitinėmis prostitutėmis“, iš tiesų egzistuoja, kvaila būtų neigti jų buvimą. Jos pasižymi grynai vartotojišku požiūriu į vyrišką lytį. Nejaučia nei pagarbos, nei ypatingo noro kurti santykius. Vyras joms tėra viso labo sponsorius. Ir viskas, ko tokiais moteriai iš vyro reikia – kad jis nuolat pildytų ir finansuotų jų niekada neišsenkantį pageidavimų sąrašą. Mainais jos bus tam vyrui gražios ir kartas nuo karto prileis jį prie kūno. Kodėl kartais? Todėl, kad tai puikus būdas manipuliuoti.
Šioms moterims neįdomi saviugda, savirealizacija, tobulėjimas ir netgi elementarus darbas kaipo toks. Žurnalai blizgančiais viršeliais, SPA centrai, glamūriški vakarėliai, madingi kurortai – būtent tai yra jų gyvenimo tikslas ir prasmė. Tai ne tos moterys, kurios užsiims namais, kurs juose jaukumą ir šilumą, suteiks patikimą užnugarį. Nors, tiesa, patyrę vyrai teigia, kad iš pradžių ir „buitinės parsiduodančios” parodo visą meilę ir švelnumą, kokį tik sugeba iš savęs išspausti. Tačiau kai tik jų pozicija sutvirtėja, rūpestingumo nelieka nė pėdsako, kaukė nukrinta.
Man labai gaila, kad kai kurie komentarus rašę vyriškiai susiduria būtent su tokiais moteriškos lyties egzemplioriais, juk yra begalė normalių moterų. Būdama jų vietoje, rimtai susimąstyčiau, kodėl jie pritraukia prie savęs tik egoistes.
Kitas polius, kitas nelabai sveikas kraštutinumas – savarankiškos, nepriklausomos moterys, galinčios išlaikyti save ir savo vaikus. Jos daro karjerą, kuria sau buitį, užsiima saviugda. Tokios šimtą kartų pagalvos, ar verta pradėti santykius ir kam jų joms reikia.
Dažnai jos yra visiškai patenkintos galimybe susitikinėti su vyrais tiktai periodiškai. Nes investuoti į artimus santykius neretai nėra nei laiko, nei resursų.
Žinoma, tokioms moterims svarbus socialinis vyro statusas. Jeigu jos visgi ryžtasi santykiams, tai greičiau su žmogumi, kuris su jomis bus viename lygyje ir vedybų atveju galės palengvinti jų gyvenimą, o ne apsunkinti. Tačiau pinigai nėra lemiamas veiksnys. Į pirmą planą iškeliama partnerio asmenybė ir jos pačios noras kurti su juo santykius.
O yra moterys, kurios įsikūrė per vidurį tarp šių kraštutinumų. Tai moterys, kurios dirba, svajoja apie šeimą, vaikus, šiltą lizdelį ir tvirtą vyro petį. Tokių dauguma. Jos pasiruošusios rūpintis vyru, kurti jaukumą, palaikyti savo gyvenimo draugą ir būti jo bendražyge. Mainais jos tikisi apsaugos ir galimybės juo pasikliauti, sprendžiant buitinius ir finansinius reikalus.
Ir štai pasižiūrėkite, kas išeina. Santykiuose visada vyksta įvairaus pobūdžio mainai: pinigai už kūną, šiluma ir jaukumas už palaikymą ir t.t. Ir tai normalu, kadangi santykiams apskritai būdingos abipusės investicijos ir apsikeitimas resursais.
Tačiau kai tokie mainai tampa vieninteliu motyvu kurti santykius, kai santykiai kuriami pagal principą „Tu duodi man, o aš lygiai tiek pat atseikėju tau”, kai galvose nuolat dirba kalkuliatorius, skaičiuojantis kas kiek investavo ir kas kam dabar skolingas – štai čia ir yra toji minėta buitinė prostitucija. Tiek moteriška, tiek vyriška.
Kiekvienas šiuo atveju atlieka savo funkcijų rinkinį ir griežtai reikalauja iš kito jų atlikimo (tu man – barščius, aš tau – stogą virš galvos).
Tik labai gaila, kad meile čia netgi nekvepia.
