Savaitgalis yra tai, kas skamba iš tiesų viliojančiai. Kiekvienas žmogus supranta, kad jo laukia mini atostogos.
Jis ima tuo džiaugtis, nusiteikia tinkamam poilsiui. Jam atrodo, kad po kelių dienų pertraukos jis grįš į darbą su naujomis jėgomis, parodys darbo našumo ir produktyvumo ženklus. Tačiau dažnai būna priešingai!
Po ilgo savaitgalio žmogus gali jaustis ne tik palūžęs, bet ir nusiminęs ar net prislėgtas. Tai lemia kelios priežastys.
Prasta miego kokybė
Kai darbo grafikas yra stabilus, kai žmogus gyvena tam tikru režimu, jis gerai išsimiega. Savaitgalį jam nereikia ryte skubėti į darbą, todėl jis gali šiek tiek ilgiau pamiegoti. Tačiau organizmas, įpratęs prabusti tam tikru laiku, linkęs pradėti būdrauti jau įprastomis kėlimosi valandomis.
Tačiau visa tai jam ne į gerą. Galų gale, miegas būna negilus ir po jo jaučiamas energijos praradimas, o ne jos padidėjimas. Pirmosiomis darbo dienomis žmogus dėl to gerai neišsimiega, todėl jo sveikata būna gana prasta.
Bloga veiksmų kontrolė
Savaitgalį žmogus gali laisvai naudoti savo asmeninį laiką kaip tik nori. Jis jaučia, kad kontroliuoja savo gyvenimą, kad yra laisvas. Jam patinka šis jausmas, todėl jis nenori jo prarasti.
Tačiau artėjant darbo dienoms jis supranta, kad dabar negalės vėl taip pat elgtis ir gyventi. Tai jį slegia ir vargina, todėl jis negali imtis darbų ir tinkamai juos atlikti.
Sugaištas laikas
Savaitgalį, kuris žmogui trunka gana ilgai, jis stengiasi suspėti atlikti visus darbus, kurių anksčiau negalėjo suspėti. Tačiau visų tikslų jis negali pasiekti.
Tokiu atveju pajunta, kad iššvaistė laiką, kad praleido tinkamas progas. Ir tai tikrai nesuteikia jam optimizmo bei geros savijautos.
Tai dažniausios priežastys, dėl kurių po ilgo savaitgalio žmonės jaučiatės prislėgti. Kai jas žmogus išsprendžia bei eliminuoja, jo būklė gerokai pagerėja.
