Kam moteriai draugės?

Ar taip jau būtina turėti draugių, bendraminčių, bičiulių? Juk moteriškame kolektyve, net jeigu jį sudaro vos kelios moterys, praktiškai neįmanoma išvengti paskalų, intrigų, pavydo, kiaulysčių. Galbūt geriau būtų be viso šito išsiversti? Juo labiau, jei moteris ištekėjo ir dabar turi visiškai kitų interesų. Apie tai ir pakalbėsime.

Jei į klausimą, ar reikalingos moteriai draugės, reikėtų atsakyti abstrakčiai, atsakyčiau: “Reikalingos”. Tik drauge aš šiuo atveju laikau bendramintę, kuri nepavydės, nesidžiaugs nesėkmėmis, bus savimi pasitikinti, turės aukštą savivertę, užsiims savęs tobulinimu. Dar sykį pasikartosiu: tai mano nuomonė ir mano kriterijai, jūs galite manyti visiškai kitaip. Dabar paaiškinsiu, kodėl taip galvoju.

Kaip dažnai pasitaiko, kai viena draugė pavydi kitai jos sėkmės! Ir ne šiaip pavydi, o bando ieškoti teisybės ir visokeriopai draugei kenkia. Kaip dažnai pasitaiko, kad draugė įskaudina, ir nežinai, ką daryti, jeigu draugė kalba bjaurastis. Kaip dažnai būna, kad draugės stovi ant skirtingų intelektualinio ir dvasinio išsivystymo laiptelių – rodos, bendrauja nuo pat vaikystės, o pasikalbėti nėra apie ką. Ir pažengusiai toliau tenka nusileisti žemyn, iki draugės lygio. Kaip dažnai būna, kad nepasitikinti savimi moteris švaistosi savo lygio patarimais, tiksliau – žmogaus su labai žema saviverte lygio patarimais. Tie patarimai, savaime aišku, visiškai netinka jos draugei, ir jeigu draugė silpnumo akimirką to patarimo paklausys – gali tiesiogine prasme sugriauti sau gyvenimą.

Kaip dažnai būna, kad viena draugė stengiasi atmušti vyrą iš kitos. Kaip dažnai viena draugė vaidina aukos vaidmenį ir pastoviai skundžiasi gyvenimu kitai draugei…

Trumpiau tariant, reikia labai atidžiai atsirinkti ir filtruoti. Aš nesutinku su teiginiu, kad reikia vertinti tai, ką turi. Ar kad negalima švaistytis draugais.

Pavyzdžiui, aš dar universitete draugavau su mergina, kuri gyveno nuolatiniame negatyve. Tada taip susiklostė aplinkybės. Teko bendrauti. Lyg ir bendrų temų būta: universitetas, sesijos, kiti reikalai. Tačiau mane labai greitai ėmė nervinti jos nesibaigiantys skundai gyvenimu, verkšlenimai, įsikniaubus man į petį, pavydas, kad man viskas puikiai sekasi, o jai – ne. Kurių galių turiu būti maistu energetinei vampyrei? Kodėl turiu švaistyti laiką ir energiją visų tų verkšlenimų išklausymui? Ką ji man davė mainais? Nieko.

Ne, taip negalima. Draugystė – tai visada abipusiai mainai, tarpusavio pagalba, tarpusavio supratimas. O kai naudos iš bendravimo gauna tik viena pusė, tokį bendravimą reikia nutraukti. Ir visai nesvarbu, kad bendravote nuo mokyklos ar maišą druskos drauge suvalgėte. Gyvenimas nestovi vietoje, laikas negailestingai bėga, viskas keičiasi.

Tai kam gi moteriai reikalingos draugės, jei viskas taip sudėtinga?

  • Moteriai labai svarbu nekaupti savyje emocijų, pergyvenimų, jausmų – visa tai būtina iškalbėti. Vyras ne visada išklausys ir toli gražu ne visada supras. Geriausiai tam tinka būtent draugė. Tik vėlgi svarbu, kad iš tokio bendravimo naudos gautų abi pusės;
  • Moteriai kartais reikia atitrūkti nuo problemų, išeiti į žmones, išgerti puodelį kavos. Juk ne viena ji tai darys;
  • Kai greta – kita moteris, gebanti įkvėpti, kur kas lengviau susirasti motyvaciją. Mes visada tampame panašūs į mus supančius žmones, dėl to rinktis drauges reikia ypatingai kruopščiai. Tai pasakytina ne vien apie moteris;
  • Labai svarbu dalintis patirtimi. Jeigu abi draugės ištekėjusios, jos gali dalintis receptais, nuomone apie vyrišką psichologiją, žiniomis apie buitį. Jeigu abi turi vaikų, temų, kuo galima pasidalinti, keleriopai padaugėja. Ir visa tai labai naudinga abiem bendraujančioms pusėms.

O šiaip – kiekviena moteris turi pati spręsti, ar reikia jai draugių. Ir kam jai tos draugės reikalingos. Ar apskritai reikalingos. Yra moterų, kurios puikiausiai jaučiasi būdamos vienos, kam tada save laužyti ir bendrauti su draugėmis?

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *