Kiekviena moteris turi tą vieną vyriškį, kurio ji niekada nepamirš

Visada yra tasai vienas žmogus. Galbūt tai stereotipas, tačiau jis teisingas. Kitados jis buvo svarbia tavo gyvenimo dalimi, o dabar – tiesiog prisiminimas.

Visada yra tie vieninteliai santykiai. Kurie vis dar gyvena mūsų galvoje. Net jeigu praėjo daug laiko.

Žmonės ateina į mūsų gyvenimą ir iš jo išeina, tačiau po to, kai tavo gyvenime pabuvojo tasai žmogus, jauti ypatingą tuštumą. Jis išėjo ir tai tave pakeitė.

Tu nežinai, kas jame buvo tokio ypatingo. Tačiau jis nuolatos “lindi” tavo galvoje ir persekioja tave kartas nuo karto. Negalima būtų teigti, kad fantazuotum apie jį kiekvieną dieną. Prisiminimai iškyla galvoje patys savaime.

Ir tu vis dar nežinai, kuo jis toks ypatingas. Netgi nesi tikra, kad tau patinka šie prisiminimai. Tačiau vis dar gali prisiminti jo judesius. Jo kvapą. Kaip jis šypsosi. Kaip vaikšto. Kaip užsidega jo akys, kai įsijautęs tau kažką pasakoja.

Gali prisiminti tas dienas, kai vienintelė tavo mintis buvo pamatyti jo veidą, pasibaigus ilgai dienai. Apkabinti jį ir bučiuoti, tarytum nieko nebūtų aplinkui. Gali prisiminti dienas, kai buvote laimingi ir nerūpestingi. Kai negalvojai apie tai, kas bus toliau.

Tačiau tos dienos praėjo. Tu žengi toliau. Tu negyveni iliuzijomis.

Tu padėjai daug pastangų, kad taptum ta moterimi, kuria dabar esi. Štai dėl ko esi verta šiek tiek daugiau, nei vyro, kuris negali duoti to, ko tau reikia.

Esu sukurta ne tai meilei, kuri laukia. Esi sukurta ne pažadams, kurie niekada nebus išpildyti, ne lūkesčiams, ne vienatvei santykiuose.

Esi sukurta meilei, kuri neišeina. Meilei, kuria apdainuoja eilėse.

Štai dėl ko tu paleidi.

Tu prisimeni momentus, kada taip jo ilgėjaisi, jog jautei vos ne fizinį skausmą. Pameni, kaip verkei, užmigdavai su ašaromis akyse, manydama, kad niekada netapsi jam pakankamai gera.

Tu vis dar kartais jo ilgiesi, tačiau tai nereiškia, kad nori susigrąžinti jį į savo gyvenimą.

Tu išmokai savo pamoką. Supratai, kad gali susidoroti ir viena. Kad gali pasikliauti savimi.

Jis turėjo šansą ir jį pražiopsojo. Tu žinai, kad jo širdis visada bus tavo širdies dalimi, tačiau jis niekada nebus tavo gyvenimo dalimi. Ir tu tai priėmei.

Sulig kiekvienu išsiskyrimu mes paleidžiame dalelę savęs. Tą dalelę, kurią savanoriškai atiduodame kitam žmogui.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *