Niekas nejaučia malonumo dėl vidinio diskomforto. Norime jį ištaisyti, sugrįžti prie harmonijos ir ramybės. Tačiau diskomfortas turi tam tikrą prasmę: jis skatina mus pokyčiams, padeda susigaudyti savyje ir savo išgyvenimuose.
Diskomforto jausmas priskiriamas prie nelabai malonių išgyvenimų, tačiau jis nurodo asmeninį augimą ir pozityvius pokyčius mūsų gyvenime. Jeigu kažkas sukelia mums nemalonius jausmus, tai yra signalas, kad ne viskas yra gerai, kad kažkur netvarka.
Diskomfortas – ne toks jau blogas dalykas
Neigiamos emocijos pasitarnauja kaip mūsų komforto (arba jo nebuvimo) indikatoriai. Jas galima ignoruoti arba, atvirkščiai, priimti kaip „atvėrimą“ ir praplėsti savo galimybes, atskleisti savo potencialą.
Nejausti neigiamų emocijų ir ignoruoti jas – tai du skirtingi dalykai. Todėl smalsumas ir įsigilinimas bus bet kuriuo atveju geriau už baimę.
Neigiamos emocijos parodo mūsų gerovės lygį konkrečiu momentu. Bet jos turi ir kitą misiją: jos pasitarnauja kaip įspėjimas apie tai, kas yra negerai ir ką reikėtų taisyti.
Dažnai net pats mūsų mąstymas reikalauja taisymo. Tačiau ištirti, išanalizuoti savo mąstyseną yra gana sunku. Mintys kyla iš mūsų patirties, suvokimo, įsitikinimų, stereotipų. Dažnai jos būna iracionalios. Norėti, kad nemalonios mintys pradingtų, yra per mažai. Tas nieko negelbsti. Galima nemalonų jausmą panaudoti kaip instrumentą – pakeisti automatišką proto reagavimą ir bandyti mąstyti nestandartiškai. Paklauskite savęs, kodėl jums nejauku, ir ieškokite šio jausmo priežasties. Pamažu jūs išmoksite priimti nepasitikėjimą, netikrumą.
Susidraugaukite su nežinojimu
Emocinis diskomfortas gimsta dėl netikrumo ir nepasitikėjimo, kuris išplaukia iš nežinojimo. Taip susiklostė per evoliuciją – žmonės veržiasi į žinojimą. O žinios jiems asocijuojasi su saugumu ir užtikrintumu.
Šiandien mes turime plačias prieigas prie įvairiausios informacijos (ačiū internetui!). Tai kodėl mes kartkartėmis vis pajuntame nepaaiškinamą nerimą?
Paslaptis glūdi emociniame žmogaus vystymesi. Mokslo ir technikos laimėjimai padarė mūsų gyvenimą maksimaliai patogų, bet tai yra tik išorinė pusė. Vidiniai, paslėpti išgyvenimai gali pasireikšti bet kurią minutę.
Išvada
Pripratimas prie komforto apriboja mūsų galimybes, mes vengiame rizikuoti, išbandyti naujų dalykų, bijome patirti nesėkmę. Tai sumažina iki minimumo mūsų kūrybingumą.
O diskomforto jausmas duoda impulsą pakeisti susiklosčiusią padėtį, ieškoti naujų sprendimų. Jis žengia koja kojon su nepasitenkinimu ir galbūt net nusivylimu savimi. Ir tai skatina mus keistis, augti, vystytis.
