Tradicinių vertybių tinklapis
Nesiliaukite MYLĖTI… Visais laikais, prie bet kokių santvarkų ir valdytojų, įvairiose erdvėse, nepritekliuje ar gausoje. Kaip sudėtinga ir sunku bebūtų. Ir būtent tuomet, kai labai sunku ir beveik nėra jėgų. Kai norisi bėgti neatsigręžiant. Nuo visų ir visko. Kai viskas…
Šiuo gilaus susiskaldymo, susisluoksniavimo, agresijos, konflikto, neišmanymo, egocentrizmo ir visaapimančios tamsos laiku, žmonės, kurie nežiūrint į nieką, neša savo širdyse ramybę, taiką, vienybės pojūtį, šviesą, meilę, Kūrėją, Kūrėjo meilę, yra aukso verti. Pasaulis laikosi jų dėka. Būtent jų vidinės išminties…
Siela taip pat moka šypsotis, ji daro tai akimis. Kartais žiūri į kitų žmonių akis, o ten šviesa. Ir gali nepažinoti žmogaus, o jo vidinė šviesa šypsosi tau, ir tu supranti, kad prieš tave neįtikėtino vidinio grožio siela. Ypatinga, sauganti…
“Atrasti save“ … – iš tiesų tai veikia visai ne taip. Jūs – ne popierinė kupiūra, atsitiktinai atrasta žieminio palto kišenėje. Jūs nepamesti. Jūsų aukštesnysis “Aš“ visada buvo ir yra jumyse po kultūriniais reikalavimais, kitų žmonių nuomone, klaidingomis išvadomis, kurias…
Vis labiau įsitikinu, kaip svarbu pasitikėti tuo, kaip vystosi situacijos. Ir jei ketinimas, planas reikšmingas, tuomet jis bus lengvai įgyvendinamas. Prieini prie eilinio gyvenimo “šviesoforo“, o ten žalia šviesa. Netikėtai pasirodo nuostabūs žmonės, naujos galimybės… Ir atvirkščiai. Kartais kažko labai…
Užstrigti tambūre – tarp dviejų durų. Taip kartais nutinka prieš pereinant į naują gyvenimo pakopą. Tu užėjai, uždarei duris į praeitį, o durų į naująją erdvę dar neatidarei. Todėl ir sėdi tambūre – mažoje blankioje erdvėje. Keisti pojūčiai. Nesupranti, kas…
Kai širdyje trūksta to lašelio šilumos, kad sutikčiau rytą su šypsena… Kad apkabinčiau po nesutarimų… Kad neužsidaryčiau nuo rūpesčių ir problemų tūkstančiais užraktų… Aš įsivaizduoju, kaip viduje, širdies srityje, užgimsta kažkas labai šilto. Kartais tai maža auksinė saulutė, kartais puodelis…
Šaltą lietingą vakarą mes suprasime, kam reikalingi namai. Kaip namuose šilta ir jauku – mes tai įvertinsime. Kaip gera namuose, iš kurių mes taip veržiamės vasarą – kur nors. Šaltą lietingą vakarą mes suprasime, kaip reikalingas artimas žmogus, kurį galima…
Dažniau sakykite “ačiū“ tiems, ką mylite. Pastebėkite kiekvieną mažmožį, kurį jums padaro. “Ačiū“ – stebuklingas žodis. Jis byloja: “Aš pamačiau tavo gerumą. Aš vertinu tavo pastangas“. “Ačiū“ išryškina kiekvieną smulkmeną, padarytą mums. Mus apgaubė šiluma, tegul ir nedidele, o “ačiū“…
Kartais tam, kad pradėtume naują gyvenimo etapą arba nustotume lieti ašaras dėl nepraeinančio kartėlio, reikia tiesiog susitvarkyti namuose, užvirti šviežią arbatą, iškepti pyragą ir ta tiesiogine prasme išplauti galvą, išvalius ją nuo blogų minčių. O paskui atsisėsti tyloje ir švaroje……
Bet kuri ištarta arba užrašyta frazė taikoma abiems pusėms. Ir jums, ir kitai pusei. Bet žmonės kažkodėl tai pamiršta… “Aš niekam nieko neprivalau“. Gerai, sutinku. Bet ir “tau niekas nieko neprivalo“. Ir kas, kad tu nori klausytis muzikos vėlai naktį,…
Pasauliui reikia siųsti būtent tokią žinią, kokios tu norėtum sulaukti iš jo. Ne todėl, kad Kūrinija sugrąžina tavo laiškus neskaitytus, bet todėl, kad ji visada atsiliepia pagal pašnekovo intonaciją. O tai reiškia, kad: Nori atradimų – Iš ryto atverk langą…
Kuomet tau sako: “ačiū, kad tu esi“ – tai iš tiesų be galo vertinga. Išgirsti tokius žodžius iš draugo arba mylimo žmogaus – tikra laimė. Tu iš karto pajunti, kad gyveni ne veltui, kad tavo egzistavimas kažkam labai svarbus, toks…
Niekam ne paslaptis, kad kūrinija laikosi ant žmonių, kurių sieloje yra Meilė ir Taika. Tai civilizacijos organizmo pagrindas. Tokie žmonės nesiblaško, juose nėra pykčio, agresijos, jie nesiskundžia, nesmerkia pasaulio netobulumo, nejaučia neapykantos “matricai-sistemai“. Neragina iš jos išeiti. Jie ramiai vykdo…
Kai darbo dienos rytą niūrių žmonių minioje pamatai žmogų, kuris šypsosi, džiaugdamasis tuo, kad šviečia saulė, čiulba paukščiai, tuo, kad tiesiog gyvena, kvėpuoja, vaikšto, tuomet daugeliui žmonių atrodo, kad toks žmogus ne iš šio pasaulio. Tokie žmonės visada geranoriškai nusiteikę.…
Mums visiems reikalingas palaikymas. O kritika – tikrai mažiausiai reikalinga. Tačiau kaip sunku būna nevertinti kitų, nevertinti savęs, nevertinti pasaulio. Juk vadinti tikrovę savo vardais ir – vertinti, teisti – apskritai skirtingi dalykai. Juk kažkodėl taip paprasta praeiti pro šalį,…
Kai dovanojame kažkam dovaną tik todėl, kad tai būtina ar privaloma, tuomet dovana netenka savo stebuklingos esmės ir prasmės. Juk kartu su dovana mes galime padovanoti dalį savo širdies šilumos, savo meilės, savo geros nuotaikos, savo nuoširdžių palinkėjimų… O kai…
Meilė – tai santarvės būsena su pasauliu, harmonijos būsena. Tai kuomet jūs džiaugiatės gyvenimu, kai jūs džiaugiatės žmogumi, kai jūs gyvenate su džiaugsmu, jūs kvėpuojate su džiaugsmu, jūs vaikštote su džiaugsmu, jūs sėdite su džiaugsmu, jūs džiaugiatės būtimi. Tai kuomet…
Sukurti savo mažytį pasaulį tarp skubos, triukšmo ir šurmulio vandenyno… Pasaulį, kur saulės spinduliai skverbiasi į miegantį užtamsintą kambarį ir švelniai paliečia nosį… Kur rytais kvepia karštais traškiais kruasanais… Kur šiltas gėlių aromatas taip jaukiai apgaubia savo gaivumu, kur norisi…
Skirkime kažkiek laiko ir kitiems. Praktiškai visas mūsų laikas užimtas mintimis, jausmais, darbais, veiksmais, kurie liečia mus pačius: “Aš, aš, aš, man mano…“ Pabandykime, pradėkime dabar – skirkime pradžiai kelioliką minučių kasdien kitiems žmonėms. Skirkime laiko pagyvenusiam kaimynui, savo draugams,…