Ar gali mama dukrai tapti artima drauge

Mama tampa geriausia dukros drauge, kai mažoji tampa jai lygiaverte pašnekove… Bent jau intelekto ir socialinio brandumo lygmenyje. Ir tai nutinka, kai dukra sulaukia 16-20 metų amžiaus. Daugelis mamų taip ir galvoja, iškeldamos į pirmą vietą pedagoginį procesą – mokymą ir auklėjimą, ir palikdamos draugystę ateičiai.

Iškyla tik du klausimai: ar panorės dukra, kai ateis ta diena, draugauti su mama? Ir ar nenuskriaus draugystę neapibrėžtai ateičiai atidėjusi mama ir savęs, ir dukros? Ar neatims ji savo komandiniu auklėjimu iš savęs ir vaiko be galo subtilių ir nuostabių žmogiškų santykių niuansų?

Aš tau mama, o ne draugužė!

Mano mama kartą ir visiems laikams sunaikino bet kokią galimybę netgi svajoti apie tai. Man tada buvo berods septyneri. Mama supyko ir tėškė: „Kaip tu drįsti su manimi taip kalbėti? Aš tau kas – draugužė?!“

Žodžiai buvo griežti ir kieti kaip akmuo. Ir aš įsisąmoninau kartą ir visiems laikams, kad mama iš principo negali būti draugė. Ir tuo, kas man buvo svarbiausia, kas kėlė didžiausią džiaugsmą, kas kankino, kėlė skausmą – visu tuo aš jau nebegalėjau pasidalinti su mama. Nuo to pavasario ryto mano gyvenimas skilo į dvi dalis. Pirmojoje aš slėpiau nuo mamos svarbiausią, kadangi „mama barsis“, kai vis dar bijojau jos pykčio, antroje – todėl, kad „mama jaudinsis“, kai pradėjau ją suprasti ir jos gailėtis. O draugystės taip ir nebebuvo.

Dabar tai aš suprantu, kad mama tada buvo gerokai jaunesnė, nei aš dabar, ir tie žodžiai tebuvo viso labo atsitiktinė frazė, ištarta pedagoginio bejėgiškumo būsenoje. Matyt, tą nepamirštamą pavasario dieną aš kažką blogai padariau. Tačiau žodis – ne žvirblis.

Jos frazė tvirtai įsirėžė man į širdį ir į mano pasaulio suvokimą.

Ir iš čia seka pirmoji taisyklė: santykiuose su vaikais nebūna atsitiktinių frazių.

Viskas, ką sako mama, vaikui turi milžinišką, svarbią, kosminio masto prasmę. Tai, ką sakome vaikams, kartą ir visiems laikams tampa jų gyvenimo taisyklių, gyvenimo dėsnių dalimi. Ir tik nuo mūsų priklauso, kuo taps jo mažas pasaulėlis – meilės ar vienatvės visata.

Tu pati geriausia mano draugė!

Apie tai, kad mama ir dukra visgi gali būti draugėmis, sužinojau universitete, svečiuodamasi pas draugę kursiokę. Aš pamačiau tą subtilų ir tvirtą ryšį tarp mamos ir dukros, jis reiškėsi kaip švelnūs paerzinimai, kaip vienas kitą be žodžių suprantančių žmonių susižvalgymai… Pamačiau tai ir iškart užsimaniau, kad ir man taip būtų. Aš supratau, kad faršo neatmalsi atgal į mėsą. Su mama, kurią labai myliu ir kuri visada man buvo teisinga ir gera motina, šito jau nebebus. Aš panorau dukros. Kad su ja sukurčiau viską iš naujo.

Ir noras išsipildė. Su ja kalbėtis pradėjau dar gimdymo namuose. Ji pati kalbėti pradėjo labai anksti. Matyt, panoro man atsakyti. Dabar jai aštuoneri. Maža mergytė šilkiniais plaukais ir šokoladinėmis akytėmis po ilgomis, šiek tiek riestomis blakstienomis. Būtent tokia, apie kokią svajojau.

Tai nutiko, kai jai buvo šeši metukai.

Visi vaikai kieme mokėjo karstytis po medžius. O mūsiškė – ne. Jai močiutė neleido – nukris, užsigaus, išsipurvins, suknytę suplėšys… Kartą grįžau namo pavargusi, kaip vergė iš plantacijos, ir pikta kaip visa ruja piktų šunų. Trenkiau ant grindų paketus su pirkiniais ir ėmiau rengtis.

-Mama, jie iš manęs juokiasi! Sako, kad aš nemokša! – šokoladinės akytės blizgėjo nuo ašarų.

-Nemokša? – suurzgiau ir lioviausi nusirenginėti.

Temo, iš pradžių į medį įsikoriau pati (daryk kaip aš!), paskui – dukra. Po pusvalandžio ji užlipo taip aukštai, kad netgi kilo mintis, ar neteks kviesti gelbėjimo tarnybos. Tačiau ji susidorojo. Atsidūrusi ant žemės, įsibėgėjusi puolė man į glėbį, apkabino purvinomis rankomis:

-Mama, tu man pati geriausia draugė!

Padėtis įpareigoja

Kartą pasirinkus draugystę, o ne pamokslavimus, jau nebesigaus užrikti: „Užsičiaupk, pasakiau!“ arba „Aš pasakiau „Ne!“ Nes tai bus draugystės pabaiga. Ir nieko jau nebeištaisysi.

Mamos ir vaiko draugystėje iš pradžių motinos elgesyje esama vaidybos elementų. Na negali suaugęs žmogus štai taip iš karto pažvelgti į žmogiuką, kuriam visai neseniai reikėjo keisti sauskelnes ir kuris iki šiol nemoka normaliai nagų nusikarpyti, kaip į sau lygią asmenybę. Į draugystę reikia įsitraukti, kaip įsitraukiama į sudėtingo, naujo darbo procesą.

Man kalbėjo, kad dukra „užsisės ant sprando“, kad negalima taip lepinti vaiko, kad tai, galų gale, pavojinga – leisti mergaitei pačiai spręsti, kas gerai, o kas ne. O aš jai sakydavau: „galima daryti viską. Tačiau kai ko daryti neverta“ ir paaiškindavau, kodėl neverta, kodėl kenksminga ar netgi pavojinga.

Praėjus tam tikram laikui, išryškėjo pliusai. Staiga paaiškėjo, kad dukra tariasi su manimi gerokai dažniau, nei kiti vaikai sus savo tėvais. Niekada neverčiau per prievartą kažko daryti – valgyti, miegoti, ruošti namų darbų, tvarkytis ir t.t. Sulaukusi aštuonerių, ji puikiai mokosi, lanko choreografiją, moka išplauti grindis ne vien savo kambaryje, sugeba save prižiūrėti – nagus, plaukus, apavą, kažką išskalbti iš smulkesnių dalykų. Ir visa tai daro su ugnele, viskas jai gaunasi kažkaip mikliai ir linksmai. Ji turi daug draugų, kurie pastoviai trinasi mūsų namuose, tuština mūsų šaldytuvą ir žvilgčioja man per petį, „ką ten teta taip susikaupusi rašo“? Dukrai – pirmieji vaikiški įsimylėjimai. Ačiū Dievui, „meilės“ objektai, jos riteriai ir gerbėjai irgi kol kas mano akyse: šviesiaakis berniūkštis, primenantis Tomą Sojerį iš filmo ir dar vienas protingas su akinukais, primenantis Harį Poterį.

Kaip visos mamos, su nerimu laukiu „pereinamojo amžiaus“. Pernelyg gerai pamenu pirmuosius metus po universiteto, kai dirbau mokykloje ir man iškart atiteko „sunki“ keturiolikmečių klasė. Pusmetį prieš išleistuves viena iš mano mergaičių prisipažino, kad laukiasi ir paklausė, ką daryti. Ji bijojo prisipažinti mamai. Dabar tos mergaitės sūnus – trijų durų spinta – futbolą žaidžia, gražuolis, protingas, visos apylinkės merginų dūsavimo objektas. O juk galėjo ir negimti…

Aš baisiai bijau, kad dukra kada nors nesiryš pasakyti man kažko labai svarbaus. Aš jau dabar tvirtinu: „Atmink, kad ir kas beatsitiktų, kad ir ką tu pridarytum, tu turi mane. Aš visada tave suprasiu ir būsiu tavo pusėje“. Nepedagogiška? Visko gali būti. Tačiau kiekvienas žmogus turi žinoti, kad pasaulyje yra kažkas, kuris jį visada supras, kuris ateis į pagalbą, net jeigu ir pasmerks. Kažkas, kas kausis už tave su visais, kas tik pabandys tave nuskriausti. Man rodos, tokiu žmogumi turi būti mama.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kaip nepaliekame vaikams tyro oro gurkšnio Visiškai nieko nenori "Nežinau, kas jam darosi. - su siaubu kalba draugė, ideali ką tik mokyklą baigusio sūnaus mama. - Visiškai nieko nenori. Nežino...
Tarsi ne mano vaikas! "Kaipgi taip? Tokia miela mergaitė augo. Mandagi, draugiška, o dabar tarsi ne mano vaikas! Pastoviai ginčijasi, priešgyniauja, balsą kelia. Įsivaizduo...
Kaip motina paverčia sūnų savo psichologiniu vyru... Kiekvienam praktikuojančiam psichologui teko susidurti su šiuo keistu ir liūdnu reiškiniu - kai mama paverčia savo sūnų "psichologiniu sutuoktiniu", a...
Filmukai vaikų gyvenime Kam apskritai mes juos rodome? Kad pailsėtume nuo vaikų (prisipažinkime sąžiningai), arba kai nebegalime ištverti niurzgėjimo "man nuobodu", ar kai ne...
Ką pasėsi, tą ir pjausi. Apie bausmes ir natūralia... Ar galima bausti vaikus, ir kaip juos bausti? Su bausmėmis susijusi štai kokia problema. Suaugusio žmogaus gyvenime bausmių praktiškai nėra, neskaitan...
Ką reiškia turėti tris vaikus? Manęs vis klausinėja, ką tai reiškia - auginti tris vaikus? Šis klausimas domina pačius įvairiausius gyventojų sluoksnius. Tuos, kurie planuoja neapib...
Kelios tėvų direktyvos, jų prasmė ir įtaka vaikams... "Negyvenk". Tėvai vaiką "sunaikina": "Žiūrėti į tave negaliu", "Man nereikia tokio blogo berniuko", "Kaip aš nuo tavęs pavargau". Užslėpta prasmė: šit...
Vaikai tūkstančius metų gyveno be jokių darželių... Kai kuriose šeimose klausimas vesti vaiką į darželį, ar ne, neiškyla tiesiog dėl to, kad nėra kitos išeities: mamai reikia eiti į darbą. Kitiems tokio...
Kaip išauginti iš sūnaus gerą tėvą ir vyrą Pamėginsime apibendrinti ir bent kažkaip susisteminti, ką reikia daryti (ir ko nedaryti), kad išaugintume tikrą vyrą, atsakingą šeimos tėvą nuo mažų m...
Testas tėvams Paauglio savivertei nustatyti psichika.eu Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė Į Klausimus atsakykite taip arba ne. Šį testą galite atlikti kartu su paaugliu, nes jo ...
Negyvenkite gyvenimo už savo vaiką Visi tėvai atkakliai ir užsispyrę tvirtina, kad geriau žino, ko reikia jų vaikams. Pirmuoju laikotarpiu jie jaučia šiokią tokią atsakomybės baimę, o v...
Kam tėvams autoritetas? Kam tėvams reikalingas autoritetas? Ir kas tai yra? Kodėl vaikai neklauso, negerbia? Visi normalūs tėvai stengiasi, kad vaikas būtų laimingas, stengi...
Ar mokate kalbėtis su savo vaikais? Originalas Daugumai tėvų tenka smarkiai stengtis bent jau nešauktų ant vaikų, nekalbant apie normalų bendravimą. Tačiau kalbėtis su vaikais visiškai ...
Džonas Holtas. Mokykla kenksminga vaikams Praktiškai kiekvienas vaikas, stovėdamas ant mokyklos slenksčio savo pirmą mokslo dieną yra gerokai protingesnis, smalsesnis, drąsesnis, geriau orient...
Ką gi jūs darote? Neseniai kaip specialistė dalyvavau tėvų konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie tai, kodėl vaikai bėga iš namų. Aptarinėjamos buvo daugiausiai įvai...
Kaip nėštumas keičia moterų smegenų struktūrą... Pas nėščias moteris sumažėja pilkosios medžiagos apimtis smegenų žievėje, tačiau tokių pokyčių negalima vadinti negatyviais. Niekam ne paslaptis, kad...
Tikrą vyrą išauklėti gali tik tėvas Išties laimingu žmogumi galima laikyti tą, kuris vaikystėje patyrė motinos meilę ir moralinę tėvo paramą. Apie motiniškos meilės reikšmę, jos įtaką va...
Vaikų savarankiškumas Dauguma tėvų nori, kad jų vaikai būtų atsakingi ir savarankiški. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad nesąmoningai jie daro viską, kas tik įmanoma, ka...
Kaltinimai, kurių niekada neturi išgirsti jūsų vai... Pirmieji metai po mažylio gimimo - išbandymas ne tik jums, bet ir jūsų vyrui. Pasistenkite netarti jam šių frazių. Kam jums konfliktai? Aš padovano...
Kaip suprasti paauglių elgesį ir pagerinti tarpusa... psichika.eu Paauglystė – dar vienas iššūkių laikotarpis, neraminantis daugelį tėvų. Kaip bendrauti su vaiku, kuriam tėvų nuomonė tampa nebe tokia sva...
Nuosprendis – 16 metų nelaisvės. Arba kodėl ... Mokslai - pačiame įkarštyje. Tūkstančiai moksleivių ir studentų pradėjo eilinius mokslo metus. Nelaisvės terminai ir krūviai skirtingi, priklausomai n...
Nerėkite ant mano dukters Vaikai, tame tarpe ir maniškiai, stovėjo įsibridę iki juostos jūroje, maitino žuvis ir niekam netrukdė. Jie trupino žuvims, kurių aplinkui buvo daugyb...
Gabūs vaikai turi savų problemų Visi puikiai žinome, kad tarp vaikų atsiranda ypatingai gabių. Jie ne tokie kaip visi. Tai vaikai, kurie turi savų vystymosi ypatumų, mokantys neįpras...
Išauklėti ir neišlepinti Troškimas apgaubti vaiką šiluma ir rūpesčiu, duoti jam geriausia - būdingas visiems tėvams. Tačiau mes norime sulaukti už tai dėkingumo, o ne kaprizų ...
Kaip bandžiau tapti idealia mama. Ir kas iš to išė... Viena gera draugė laukiasi. Ir paprašė patarimo. Pradėjau galvoti ir prisiminiau savo pačios motinystės pradžią. Štai taip ir atsirado šis tekstas. Ga...