Ar gali mama dukrai tapti artima drauge

Mama tampa geriausia dukros drauge, kai mažoji tampa jai lygiaverte pašnekove… Bent jau intelekto ir socialinio brandumo lygmenyje. Ir tai nutinka, kai dukra sulaukia 16-20 metų amžiaus. Daugelis mamų taip ir galvoja, iškeldamos į pirmą vietą pedagoginį procesą – mokymą ir auklėjimą, ir palikdamos draugystę ateičiai.

Iškyla tik du klausimai: ar panorės dukra, kai ateis ta diena, draugauti su mama? Ir ar nenuskriaus draugystę neapibrėžtai ateičiai atidėjusi mama ir savęs, ir dukros? Ar neatims ji savo komandiniu auklėjimu iš savęs ir vaiko be galo subtilių ir nuostabių žmogiškų santykių niuansų?

Aš tau mama, o ne draugužė!

Mano mama kartą ir visiems laikams sunaikino bet kokią galimybę netgi svajoti apie tai. Man tada buvo berods septyneri. Mama supyko ir tėškė: „Kaip tu drįsti su manimi taip kalbėti? Aš tau kas – draugužė?!“

Žodžiai buvo griežti ir kieti kaip akmuo. Ir aš įsisąmoninau kartą ir visiems laikams, kad mama iš principo negali būti draugė. Ir tuo, kas man buvo svarbiausia, kas kėlė didžiausią džiaugsmą, kas kankino, kėlė skausmą – visu tuo aš jau nebegalėjau pasidalinti su mama. Nuo to pavasario ryto mano gyvenimas skilo į dvi dalis. Pirmojoje aš slėpiau nuo mamos svarbiausią, kadangi „mama barsis“, kai vis dar bijojau jos pykčio, antroje – todėl, kad „mama jaudinsis“, kai pradėjau ją suprasti ir jos gailėtis. O draugystės taip ir nebebuvo.

Dabar tai aš suprantu, kad mama tada buvo gerokai jaunesnė, nei aš dabar, ir tie žodžiai tebuvo viso labo atsitiktinė frazė, ištarta pedagoginio bejėgiškumo būsenoje. Matyt, tą nepamirštamą pavasario dieną aš kažką blogai padariau. Tačiau žodis – ne žvirblis.

Jos frazė tvirtai įsirėžė man į širdį ir į mano pasaulio suvokimą.

Ir iš čia seka pirmoji taisyklė: santykiuose su vaikais nebūna atsitiktinių frazių.

Viskas, ką sako mama, vaikui turi milžinišką, svarbią, kosminio masto prasmę. Tai, ką sakome vaikams, kartą ir visiems laikams tampa jų gyvenimo taisyklių, gyvenimo dėsnių dalimi. Ir tik nuo mūsų priklauso, kuo taps jo mažas pasaulėlis – meilės ar vienatvės visata.

Tu pati geriausia mano draugė!

Apie tai, kad mama ir dukra visgi gali būti draugėmis, sužinojau universitete, svečiuodamasi pas draugę kursiokę. Aš pamačiau tą subtilų ir tvirtą ryšį tarp mamos ir dukros, jis reiškėsi kaip švelnūs paerzinimai, kaip vienas kitą be žodžių suprantančių žmonių susižvalgymai… Pamačiau tai ir iškart užsimaniau, kad ir man taip būtų. Aš supratau, kad faršo neatmalsi atgal į mėsą. Su mama, kurią labai myliu ir kuri visada man buvo teisinga ir gera motina, šito jau nebebus. Aš panorau dukros. Kad su ja sukurčiau viską iš naujo.

Ir noras išsipildė. Su ja kalbėtis pradėjau dar gimdymo namuose. Ji pati kalbėti pradėjo labai anksti. Matyt, panoro man atsakyti. Dabar jai aštuoneri. Maža mergytė šilkiniais plaukais ir šokoladinėmis akytėmis po ilgomis, šiek tiek riestomis blakstienomis. Būtent tokia, apie kokią svajojau.

Tai nutiko, kai jai buvo šeši metukai.

Visi vaikai kieme mokėjo karstytis po medžius. O mūsiškė – ne. Jai močiutė neleido – nukris, užsigaus, išsipurvins, suknytę suplėšys… Kartą grįžau namo pavargusi, kaip vergė iš plantacijos, ir pikta kaip visa ruja piktų šunų. Trenkiau ant grindų paketus su pirkiniais ir ėmiau rengtis.

-Mama, jie iš manęs juokiasi! Sako, kad aš nemokša! – šokoladinės akytės blizgėjo nuo ašarų.

-Nemokša? – suurzgiau ir lioviausi nusirenginėti.

Temo, iš pradžių į medį įsikoriau pati (daryk kaip aš!), paskui – dukra. Po pusvalandžio ji užlipo taip aukštai, kad netgi kilo mintis, ar neteks kviesti gelbėjimo tarnybos. Tačiau ji susidorojo. Atsidūrusi ant žemės, įsibėgėjusi puolė man į glėbį, apkabino purvinomis rankomis:

-Mama, tu man pati geriausia draugė!

Padėtis įpareigoja

Kartą pasirinkus draugystę, o ne pamokslavimus, jau nebesigaus užrikti: „Užsičiaupk, pasakiau!“ arba „Aš pasakiau „Ne!“ Nes tai bus draugystės pabaiga. Ir nieko jau nebeištaisysi.

Mamos ir vaiko draugystėje iš pradžių motinos elgesyje esama vaidybos elementų. Na negali suaugęs žmogus štai taip iš karto pažvelgti į žmogiuką, kuriam visai neseniai reikėjo keisti sauskelnes ir kuris iki šiol nemoka normaliai nagų nusikarpyti, kaip į sau lygią asmenybę. Į draugystę reikia įsitraukti, kaip įsitraukiama į sudėtingo, naujo darbo procesą.

Man kalbėjo, kad dukra „užsisės ant sprando“, kad negalima taip lepinti vaiko, kad tai, galų gale, pavojinga – leisti mergaitei pačiai spręsti, kas gerai, o kas ne. O aš jai sakydavau: „galima daryti viską. Tačiau kai ko daryti neverta“ ir paaiškindavau, kodėl neverta, kodėl kenksminga ar netgi pavojinga.

Praėjus tam tikram laikui, išryškėjo pliusai. Staiga paaiškėjo, kad dukra tariasi su manimi gerokai dažniau, nei kiti vaikai sus savo tėvais. Niekada neverčiau per prievartą kažko daryti – valgyti, miegoti, ruošti namų darbų, tvarkytis ir t.t. Sulaukusi aštuonerių, ji puikiai mokosi, lanko choreografiją, moka išplauti grindis ne vien savo kambaryje, sugeba save prižiūrėti – nagus, plaukus, apavą, kažką išskalbti iš smulkesnių dalykų. Ir visa tai daro su ugnele, viskas jai gaunasi kažkaip mikliai ir linksmai. Ji turi daug draugų, kurie pastoviai trinasi mūsų namuose, tuština mūsų šaldytuvą ir žvilgčioja man per petį, „ką ten teta taip susikaupusi rašo“? Dukrai – pirmieji vaikiški įsimylėjimai. Ačiū Dievui, „meilės“ objektai, jos riteriai ir gerbėjai irgi kol kas mano akyse: šviesiaakis berniūkštis, primenantis Tomą Sojerį iš filmo ir dar vienas protingas su akinukais, primenantis Harį Poterį.

Kaip visos mamos, su nerimu laukiu „pereinamojo amžiaus“. Pernelyg gerai pamenu pirmuosius metus po universiteto, kai dirbau mokykloje ir man iškart atiteko „sunki“ keturiolikmečių klasė. Pusmetį prieš išleistuves viena iš mano mergaičių prisipažino, kad laukiasi ir paklausė, ką daryti. Ji bijojo prisipažinti mamai. Dabar tos mergaitės sūnus – trijų durų spinta – futbolą žaidžia, gražuolis, protingas, visos apylinkės merginų dūsavimo objektas. O juk galėjo ir negimti…

Aš baisiai bijau, kad dukra kada nors nesiryš pasakyti man kažko labai svarbaus. Aš jau dabar tvirtinu: „Atmink, kad ir kas beatsitiktų, kad ir ką tu pridarytum, tu turi mane. Aš visada tave suprasiu ir būsiu tavo pusėje“. Nepedagogiška? Visko gali būti. Tačiau kiekvienas žmogus turi žinoti, kad pasaulyje yra kažkas, kuris jį visada supras, kuris ateis į pagalbą, net jeigu ir pasmerks. Kažkas, kas kausis už tave su visais, kas tik pabandys tave nuskriausti. Man rodos, tokiu žmogumi turi būti mama.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Auklėti vaiką – tai išlaisvinti jį nuo šių d... Pasidaryti vaiką nesudėtinga. O štai išauklėti, nepridarius daugybės klaidų - be galo aktualus klausimas. Knygynų lentynos lūžta nuo pedagoginės liter...
Tyrimas – technologijų amžiuje būtina galvot... Originalas Moksleivių emocinė gerovė vis labiau lems jų sėkmę mokantis ir vėliau įsitvirtinant darbo rinkoje. Kaip rodo „Microsoft“ tyrimas, didžioji...
Kaip padėti vaikui įveikti pyktį? Originalas Vaikas su pykčiu panašiai kaip vaikas su kelnėmis, „nuimi“ pyktį / kelnes, išneši, išmeti į konteinerį, ir lieka gražus, švarus vaikas. I...
Ko mus gali išmokyti vaikai? Dažnai neturėdami laiko vaikiškiems žaidimams, mes suaugusieji daug ką prarandame. Vaikai moka tai, ką mes esame pamiršę, ką esame užspaudę, o gal net...
Ką daryti jei pasitaikė pykčio priepuolis? Originalas Ką manote apie pykčio priepuolius? Greičiausiai kažką panašaus į tai, kad vaikas juos naudoja nes yra: nepaklusnus, padauža, savanaudis, i...
Kodėl reikia riboti laiką, kurį vaikai praleidžia ... Pediatrai ir vaikų psichologai pataria apskritai neduoti mobilių telefonų vaikams iki 1,5 -2 metų ir griežtai kontroliuoti laiką, kurį vyresni vaikai ...
Ar verta įsiklausyti į vaiko nuomonę Svarbus tėvų uždavinys - užmegzti kontaktą su vaiku. Dažnai kalbuosi su dukra, kaip sakoma, "iš dūšios": domiuosi, ar viskas jai patinka mūsų šeimoje,...
Tokia nepopuliari motinystė Pastaruoju metu vis labiau stebiuosi kaip toli netgi neatstūmė, o apskritai išstūmė iš gyvenimo motinystės svarbą moters gyvenime. Kai pasidomi šiuola...
Vaikų psichologė: nepamatuoti suaugusiųjų lūkesčia... Originalas Ar vaiko pažangos vertinimas gali lemti jo mokymosi rezultatus ir gebėjimų ugdymą? Kaip įvertinti vaiko pasiekimus, jog išsakyti žodžiai s...
10 kovos menų privalumų vaikams psichika.eu Klaipėdos aikido klubo instruktoriai pastebi, kad kartais žmonės turi susiformavę klaidingą nuomonę apie kovos menus. Tėvai nustebtų suži...
Liaukitės būti „Feisbukine mamyte“ "Ji buvo visiškai adekvati moteriškė, kol netapo mama" - tikriausiai taip turėtų prasidėti ištikimo draugo išpažintis po to kai jis "išdraugino" jauną...
Kad vaikai mokėtų spręsti savo problemas Mano požiūrį į vaikų auklėjimą pakeitė vienas atradimas. Kartą mano vyras prisiminė savo vaikystę: "Kiekvieną kartą, kai paklausdavome pas tėvą, ką re...
Garantuoti būdai kaip sužlugdyti vaikui gyvenimą... Ko reikia vaiko laimei ir harmoningam vystymuisi? Nežiūrint į gausybę teorijų ir pedagoginių metodų, yra viso labo vienas teisingas atsakymas - ramūs ...
Tėvo vaidmuo auklėjant sūnų Kiekvienam berniukui reikalingas vyras, kuris galėtų jam "instaliuoti" gyvenimo programą, parodytų, ką reiškia būti vyru. Tai didžiulė privilegija, su...
Meilė ir agresija ekrane Originalas Kaip bebūtų keista, labiausiai traumuojantys vaiko psichiką yra ne meilės ar agresyvūs siužetai (išskyrus, žinoma, juodą pornografiją arba...
Vaikams trūksta dėmesio 99% nepaklusnumo, nesupratimo, isterijų ir kitų problemų santykiuose tarp vaikų ir tėvų priežastis slypi ne vaikuose, o tėvuose. Šiuos žodžius reikėt...
Atsakykite į visus vaiko klausimus ir patys juos u... Ar norite, kad vaikas turėtų savo nuomonę? Maiklas Parkeris yra Okslio mokyklos Australijoje direktorius, dėstytojas, dokumentinio filmo "Įkvepiantys...
Kada žmogus sužino savo vardą? Nustebsite sužinoję... Kūdikiai nuo pat gimimo yra vadinami vardais. Ir tai yra gerai - visiems žmonėms reikia vardo. Tai yra žodis, kuris mus identifikuoja ir kurį suvokiam...
Kur lendi, neliesk, atsikabink! Kažkaip susiklostė, kad daug ką suprantu gyvenime, kai atsiduriu arčiau maisto. Vakar gaminome su dukra švilpikus. Cukraus neliesk - išbarstysi. Na,...
Tu toks pats kaip tavo tėvas! "Mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo 11. Norėjau likti su tėvu, tačiau mama ėmė verkti ir man teko išvažiuoti su ja. Vėliau, iki pat tos dienos, kai iš...
Kaip vaikai mokosi pasakyti „ne“ Mokymosi procesas daugeliu atvejų vyksta vienodai. Mes sužinome kažką naujo, nutariame išbandyti, treniruojamės ir žiūrime į gautą rezultatą. Didžioji...
Klastinga dalelytė „ne“ "Nedaryk to, nedaryk ano, nelakstyk, neliesk, ne-ne-ne-ne..." Pažįstama situacija? Neretai suaugusieji taip ir švaistosi pamokymais: "neik į virtuvę, ...
Draudimų filosofija. Geriau mažiau, bet efektyviau... Draudimai reikalingi. Tačiau visur savos taisyklės. Draudžiant, reikia laikytis tokių taisyklių: Vienareikšmiškumas; Neprieštaringumas; ...
5 būdai treniruoti tėvišką kantrybę Originalas Skubėjome į darželį ir į darbelį, o pakeliui sutikome mielą katinėlį, su kuriuo būtinai reikia pasišnekėti. Kantrybė. Kantrybė. Kantrybė....
Berniukai – kairėn. Mergaitės – dešinė... Niekam ne paslaptis, kad asmenybės pamatai paklojami vaikystėje ir pakloja juos tame tarpe ir mokytojai mokykloje. Vadinasi, kad visuomenė būtų sveika...