Gyvenimas be žaislų

Šiuolaikiniame gyvenime, vis gausėjant ugdančių žaislų, metodikų ir klubų skaičiui frazė „gyvenimas be žaislų“ daugeliui tėvų skamba, švelniai tariant, keistai. Kaip gi taip – vaikas be žaislų?

Idėja buvo patikrinta praktiškai vaikų darželiuose ir rezultatai buvo labai įdomūs: vaikai daug mažiau konfliktavo vienas su kitu ir, kaip nebūtų keista, žymiai mažiau nuobodžiavo. Likę be žaislū, jie tampa labai aktyviais, pradeda sugalvoti naujas idėjas žaidimams. Jie įsijungia fantaziją ir paverčia žaislais pačius paprasčiausius namų apyvokos daiktus. Stalai, kėdės, taburetės, pagalvės, staltiesės ar paklodės tampa labai vertingais daiktais žaidimams.

Ir svarbiausia: vaikai tampa vienas kitam labai svarbūs – žaidimų partnerio reikšmė išauga neregėtai. Tai lengva pastebėti. Žaidžiant su žaislais, žaidimo prasmė susiveda į tai, kad turėtum patį autoritetingiausią žaislą, o ne kad sugalvotum scenarijų ir jį sužaistum drauge su įvairiais personažais.

Vaikų darželių, kuriuose vyko ekperimentai, auklėtojai patvirtino, kad laikotarpyje be žaislų vaikai labiau bendrauja, jų santykiai tampa tvirtesni, dėl to vaikai kolektyve labiau pasitiki savimi. Labai pozityviai tokios „atostogos be žaislų“ paveikė kalbos vystymąsi. Rezultatai buvo tokie akivaizdūs, kad tėvai apsiginklavo šia idėja ir ėmė organizuoti tokias „atostogas“ ir namuose. Atlikus eksperimentą, vaikų paklausė, ko jiems trūko ir jie, kaip taisyklė, išvardino kaladėles, konstruktorius ir lėles. Tie žaislai, kurie reikalauja aktyvumo ir vaizduotės. Dėl nuobodulio nepasiskundė nė vienas vaikas.

Kiekvienas vaikas nuo gimimo apdovanotas vaizduote ir fantazija. Šios ir kitos gamtos dovanos atsiskleidžia ir vystosi, kai vaikas laisvas nuo gatavų įpirštų vaizdinių, o praktiškai visi šiuolaikiniai žaislai ir yra būtent tokie gatavi vaizdiniai. Viskas labai paprasta: vaikas parodys daugiau fantazijos ir išradingumo žaidime, pasidarydamas arkliuką iš pagaliuko, o ne gavęs dovanų tabūną fabrikinių arklių. Tas pats bet kuriame kitame užsiėmime – vaizdinys formuojasi pažingsniui.

Bet kokie mėginimai mokytis rašyti ar piešti, pasitelkus į pagalbą elektroninius įrenginius ar grafinius redaktorius, stabdo vaiko kūrybinio potencialo vystymąsi. Kai ranka nejaučia pieštuko ant popieriaus, mintys tampa vangios, tai jums patvirtins bet kuris dizaineris ar architektas. Arba dailininkas. Taip ir su žaislais: vaikai žaidžia gamtoje su pagaliukais, akmenimis, kaštonais, nosinitėmis ir kitais panašiais paprastais, po ranka pasipainiojusiais daiktais.

„Atostogų nuo žaislų“ idėja – tai proga mums, suaugusiems, dar sykį susimąstyti apie tai, kad tam, kad žaistų, vaikams nereikalingi specialūs daiktai, viskas, kas reikalinga žaidimams yra pačiuose vaikuose.

www



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI







Parašykite komentarą