Žvilgsnio paslaptys

Psichologų stebėjimai rodo, kad asmeniško kontakto metu pašnekovai negali žiūrėti vienas į kitą pastoviai, daro tai ne daugiau kaip 60% laiko. Tačiau akių kontakto laikas gali viršyti šią ribą dviem atvejais: jeigu žmonės įsimylėję arba nusiteikę agresyviai. Dėl to, jei mažai pažįstamas žmogus ilgai ir įdėmiai į jus žiūri, dažniausiai kalba eina apie užslėptą agresiją.

Vizualinio kontakto trukmė priklauso nuo atstumo tarp pašnekovų. Kuo didesnis atstumas, tuo ilgesni akių kontaktai. Dėl to bendravimas bus efektyvesnis, jei partneriai sėdės priešingose stalo pusėse – šiuo atveju atstumo padidėjimą kompensuos ilgesnis akių kontaktas.

Moterys ilgiau žvelgia į tuos, kurie joms simpatiški, o vyrai – į tuos, kurie simpatizuoja jiems patiems. Kaip rodo stebėjimai, moterys dažniau už vyrus naudoja tiesų žvilgsnį, dėl to mažiau linkusios laikyti įdėmų žvilgsnį grėsme. Netgi priešingai, tiesų žvilgsnį moteris laiko susidomėjimu ir noru užmegzti kontaktą. Tiesa, ne visus vyrų tiesius žvilgsnius moteris priima palankiai, daug kas priklauso nuo konkretaus žmogus.

Nereikia manyti, kad tiesus žvilgsnis – tai atvirumo ir nuoširdumo ženklas. Mokantis meluoti žmogus gali ilgam užfiksuoti savo žvilgsnį, o taip pat kontroliuoti rankas, neleisdamas joms artintis prie veido, kas išduotų melą. Tačiau jei melagis mažiau treniruotas, pavyzdžiui, dar vaikas, tai apgaulę lengva atpažinti: rankos taip ir tiesiasi link veido, uždengia burną ir nosį, o akys bėgioja į šalis.

Vyzdžių susiaurėjimas ir išsiplėtimas nepaklūsta proto įsakymams, dėl to jų reakcija labai aiškiai rodo partnerio suinteresuotumą jumis. Išsiplėtę vyzdžiai liudija apie stiprų susidomėjimą, o apie priešiškumą liudija susiaurėję. Tačiau tokius reiškinius reikia stebėti proceso metu, nes susiaurėjimas ar išsiplėtimas priklauso dar ir nuo apšvietimo.

Teorija byloja, kad iš pašnekovo akių judesių galima sužinoti, kokie būtent vaizdiniai sukasi žmogaus prote ir kuo jis šiuo momentu užsiėmęs: bando kažką sugalvoti ar prisiminti.

Jeigu partneris žiūri į kairę ir į viršų ar tiesiog į viršų, reiškia, jis pasinėrė į vizualinius prisiminimus. Toks žvilgsnis būdingas žmogui, kuriam reikia atsakyti į klausimą „kaip atrodo 100 eurų banknotas?“

Žvilgsnis, nukreiptas į dešinę ir į viršų išduoda vizualinį konstravimą. Žmogus bando įsivaizduoti tai, ko niekada neteko matyti. Pavyzdžiui, įsivaizduokite savo artimiausią draugą su kosmonauto skafandru.

Žvilgsnis į kairę liudija apie su klausa susijusius prisiminimus. Pavyzdžiui, prisiminkite pianino garsus. Jeigu žvilgsnis nukreiptas į dešinę – garsinio konstravimo požymis. Tarkime, pabandykite įsivaizduoti, kaip kalba ateiviai iš kosmoso.

Žvilgsnis į kairę ir žemyn – vidinis pokalbis su pačiu savimi.

Sugebėjimas nepastebimai sekti pašnekovo žvilgsnius ir analizuoti rezultatus gali suteikti neįkainuojamą pagalbą tiek kasdieniniuose pokalbiuose, tiek svarbiame dalykiniame susitikime.

abcfact



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI