Sveikos mitybos fronte naujienų netrūksta. Pastaruosius kelerius metus vyko riebalų „medžioklė“: buvo teigiama, kad tai jie kalti dėl antsvorio, taip pat tiesiogiai susiję su gyvenimo trukme. Paskui riebalai po truputį buvo primiršti ir prasidėjo „gliuteno karštinė“.

Dabar dėmesio centre atsidūrė cukrus. Pernai Pasaulio sveikatos organizacija žengė drąsų žingsnį kviesdama žmones riboti cukraus vartojimą – ne daugiau kaip 5 proc. bendro dienos kalorijų skaičiaus.

Tai labai didelis sumažinimas, nes, pavyzdžiui, statistinis amerikietis iš cukraus gauna 16 proc. kalorijų.

Padėtį blogina tai, kad maisto produktus ir gėrimus gaminančios korporacijos dezinformuoja vartotojus įvairiausiomis reklamos kampanijomis, taip pat stengiasi nuslėpti arba sumažinti realią riziką sveikatai.

Taip, jis kenkia

Iš pradžių kaltininku buvo laikytas paprasto cukraus pakaitalas gazuotuose gėrimuose ir kituose produktuose – fruktozės sirupas. Dėl cheminės sudėties skirtumų jį organizmas pasisavina greičiau.

Vis dėlto tikslesni ir ilgalaikiai tyrimai rodo, kad pavojingas yra bet koks cukrus, net cukranendrių. Seniau cukrus buvo laikomas viena iš nutukimo, diabeto priežasčių, taip pat papildomu vėžio rizikos veiksniu.

Dabar cukrus vertinamas kaip nepriklausomas rizikos veiksnys, galintis sukelti ne vieną širdies ir kraujagyslių ligą ir chroniškas ligas, tarp jų kepenų cirozę ir demenciją.

15 metų trukę tyrimai, kurių rezultatai buvo paskelbti šių metų pavasarį, rodo, kad žmonėms, iš cukraus gaunantiems daugiau kaip ketvirtadalį dienos kalorijų, dvigubai išauga rizika mirti nuo vienos iš lydimųjų ligų, jei lygintume su tais, kurių racione cukrui tenka mažiau kaip 10 proc. bendro kalorijų skaičiaus.

Šiuo atveju lytis, amžius, fizinio aktyvumo lygis ir kūno masės indeksas reikšmės neturi. Nesaikingas cukraus vartojimas žudo visus vienodai. Cukraus perteklius ne tik storina, bet ir sargdina.

Cukrus taip pat veikia psichikos sveikatą, didina depresijos riziką.

Stipresnis už kokainą

Dar didesnį nerimą kelia gausėjantys įrodymai, kad egzistuoja priklausomybė nuo cukraus. Kadangi bandymai su žmonėmis neatliekami, atskleisti cukraus esmę teko žiurkėms.

Prie cukraus išties priprantama, nes jį vartojant stimuliuojamos smegenų sritys, susijusios su malonumo jutimu. Įdomu tai, kad atliekant bandymus cukrus tuos centrus veikė stipriau už kokainą.

Nensė Eplton (Nancy Appleton), knygos „Savižudybė nuo cukraus“ („Suicide By Sugar“) autorė, kaip esminę problemą įvardija būtent tai, kad, nors protas sako „aš to nenoriu“, kūnas atsako: „o man to reikia“.

Savo ruožtu gamintojai neskuba įspėti, koks platus yra gaminių, į kuriuos dedama cukraus, asortimentas.

Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos duomenimis, per 70 proc. amerikiečių kasdien suvartoja daugiau kaip 22 šaukštelius cukraus.

Atrodytų, tai neįsivaizduojama, bet reikia tik paskaičiuoti cukraus kiekį visuose maisto produktuose, kurį nesidomintis mityba žmogus suvalgo per dieną (įskaitant ir neva ne itin saldų jogurtą, saldžiarūgštį padažą, keletą paskubomis sukramtytų sausainių ir saldžios arbatos puodelį), ir viskas tampa aišku.

Laikantis PSO rekomendacijos (ne daugiau kaip 5 proc. kalorijų iš cukraus per dieną), tokiam žmogui teks tenkintis šešiais arbatiniais šaukšteliais (norma laikant 2000 kcal per dieną).

Ne dėl sportiškumo

Klastingiausias cukraus šaltinis – gėrimai, taip pat gazuoti. Kalbame net ne apie dviejų litrų talpos butelius, kurie vilioja mažesne kaina, arba didžiules kolos stiklines, kurias galima užsisakyti greitojo maisto restoranuose.

Gamintojai bando mums įdiegti mintį, kad jei gėrimas yra „sportiškas“, vadinasi, jis tikrai naudingas arba bent nekenksmingas.

Taip atsirado visokiausių buteliukų su skysčiais, kuriuos neva reikia gerti prieš treniruotes arba treniruojantis.

Neskubėkite pirkti šių stebuklų, nes juose – tas pats cukrus ir dar yra druskos (tik angliarūgštės nėra).

Profesorius Fabijus Komana (Fabio Comana), JAV nacionalinės sporto medicinos akademijos atstovas, nemano, kad prieš treniruotes reikia vartoti cukraus: „Jeigu ruošiatės į sporto salę ir jūsų treniruotė truks 60 min. arba mažiau, jums nereikia papildomo cukraus ir tų „sportinių“ gėrimų.

Jums reikia tik vandens, o iš maisto gausite visa kita.“

Išimtis galėtų būti nebent sportininkai, kurių treniruotės trunka mažiausia 90 minučių ir yra labai intensyvios.

Saugokitės padirbinių

Kalbame apie cukraus pakaitalus. Nors jie neva yra išsigelbėjimas tiems, kurie negali gyventi be saldintų gėrimų, bet nenori storėti, dietinė kola ir panašūs gaminiai ilgainiui gali pakenkti.

Naujausi tyrinėjimai šia tema rodo, kad dietinis gazuotas gėrimas taip pat prisideda prie nutukimo, antrojo tipo diabeto, metabolinio sindromo ir širdies bei kraujagyslių ligų vystymosi.

Saldikliai apgauna receptorius, priversdami smegenis galvoti, kad gavome tikro cukraus, nors to neįvyko. Dėl to rimtai sutrikdoma medžiagų apykaita.

Dar vienas labai svarbus aspektas kalbant apie produktų pasirinkimą – mokėjimas atpažinti, kad gaminio sudėtyje yra cukraus.

Net jei reklamoje ir pakuotėje teigiama, kad tai visiškai sveikas ir naudingas produktas, tikrovė gali būti kardinaliai priešinga. Pasižiūrėkite, kiek jame yra angliavandenių.

Jei jų daug, jūs faktiškai gausite papildomų kalorijų be kokios nors naudos organizmui.

Kas kartą, kai pradedama kalbėti apie mitybą, į akiratį neišvengiamai patenka maisto pramonės korporacijos.

Prireiks labai daug laiko, kol jos sukurs ką nors, kas žmogui sukels tokį patį pasitenkinimą kaip cukrus. Jos žino, kad cukrus sukelia priklausomybę ir žmonės gaminį pirks ir pirks.

Deja, milžiniškos lėšos, kurias jos gali skirti reklamai, suteikia galimybę vartotojų akyse sukurti bet kokias iliuzijas.

Šioms kompanijoms yra naudinga gaminti maistą, veikiantį kaip narkotikas.