Iš kur trapioje būtybėje, kurią gamta apdovanojo motinystės instinktu ir sugebėjimu kurti bei išsaugoti harmoniją, šitiek agresijos? Pradėti tikriausiai reikėtų nuo to, kad egzistuoja labai daug teorijų apie paveldimumo bei mergaitės augimo aplinkos vaidmenis, tačiau vieningos nuomonės iki šiol nėra.
Maža mergaitė gimsta jau turėdama konkrečius temperamento bruožus, o sąveikaudama su šeima, bendraamžiais ir kitais aplinkiniais, suformuoja charakterį. Didžiulę įtaką daro šeima, kaip pats pirmasis vaiko socializacijos institutas. Neretai atmosfera šeimoje ne pati geriausia, tėvai turi savų problemų ir psichologinių traumų. Tėvams dažniausiai atrodo, kad jie žino, kaip teisingai elgtis su vaiku: „Mane taip auklėjo ir užaugau normalia moterimi”, bet, deja, labai dažnai tokios nuomonės klaidingos. Ir savo žodžiais bei veiksmais tėvai įdiegia vaikams klaidingas nuostatas, kurių pasekmės užderės jau suaugusiame gyvenime.
Moteris, nepatyrusi šeimoje saugumo jausmo, darbe ar asmeniniame gyvenime visada pirmoji atakuos aplinkinius, kadangi yra įsitikinusi, kad reikia gintis. Tokia moteris turi begalę baimių ir kompleksų, prie to prisideda dar ir susikaupęs nuovargis ir nesibaigiantis stresas.
Yra kitas moterų tipas – jos nesugeba atskirti darbo aplinkos nuo asmeninio gyvenimo. Jeigu ji nepatenkinta gyvenimu, susibarė šeimoje, neišsimiegojo, pabudo su bloga nuotaika, tai bet kokia smulkmena gali išprovokuoti agresiją. Išsiskyrusi moteris, kuri įprato pati gintis bei rūpintis savimi, arba savimi ir vaikais, ir tuo pat metu nepatenkinta gyvenimu, gali pastoviai skųstis, verkšlenti ir tuo pat metu užimti dominuojančias pozicijas darbe bei elgtis agresyviai.
Moters gerovę lemia ir konkrečios moteriško ciklo dienos. Fizinis diskomfortas, estrogeno lygio sumažėjimas ir progesterono – padidėjimas veikia moters emocinę būseną, ji greitai susierzina ir jaučiasi prislėgta.
Su vaikais dirbančios moterys labiau linkusios į emocinį išdegimą. Tas pats gali nutikti, kai reali situacija neatitinka lūkesčių, kai moteris neišmano vaikų psichologinių ypatumų. Moteris taiko autoritarinį auklėjimo tipą kaip vienintelį veiksmingą ir jos įvesta disciplina vėliau skaudžiai atsiliepia ir jai, ir vaikams.
Kitas moterų tipas – daugiavaikė mama, išliejanti negatyvą ant vyro ir vaikų, pervargusi ir fiziškai, ir emociškai. Jos agresija – tai pagalbos šauksmas. Begalė buitinių problemų, normalaus lytinio gyvenimo deficitas, nesusipratimai su vyru, nesibaigiantis triukšmas namuose ir buitiniai reikalai susikaupia, pasiekia apogėjų ir po to seka priekaištai vyrui, neteisingas, žiaurus vaikų auklėjimas.
Ką daryti moteriai su savo agresija? Yra tokia sąvoka – sublimacija. Kitaip sakant, negatyvią energiją galima nukreipti pozityvia vaga. Tai gali būti koks nors hobis, užsiėmimas. Kartais moteriai pakanka tiesiog pailsėti, išsimiegoti, liautis aukotis ir pradėti kažką daryti savo pačios labui. Galima išsikelti kokį nors tikslą ir konstruktyviai jo siekti. Kai moteris žino, ko nori, kai ji teisingai paskirsto savo resursus ir yra patenkinta gyvenimu, ji nepuldinės aplinkinių, neišlies ant jų savo negatyvo. O jeigu agresijos visgi esama, iš pradžių būtina išanalizuoti jos priežastį, surasti „problemos epicentrą”, o paskui išsirinkti tai konkrečiai moteriai tinkamiausią` ir prieinamiausią darbo su agresija metodą.