Kodėl vyras nenori kalbėtis? Todėl, kad tai – patirtis. O patirtis byloja, kad toks pokalbis geruoju nesibaigs. Vyrai žino, kaip moteris konstruos šį pokalbį ir stengiasi to išvengti – savisaugos sumetimais.
Tai nėra pati protingiausia politika (švelniai tariant), bet kadangi daugelis vyrų jos laikosi, reikia kažką su šiuo faktu daryti.
Moters užduotis – kalbėtis kitaip. Tada negatyvi patirtis pamažu bus papildyta pozityvia patirtimi. Ir vyras ilgainiui nustos vengti sunkių pokalbių.
Ką gi, pradėkime.
Pasirinkti tinkamą laiką
Žmonės noriai kalba ne tada, kai juos gali išgirsti kitas, o tada, kai jiems norisi kalbėti. Vyrai nuolat skundžiasi (ir labai teisingai skundžiasi): „Grįžtu iš darbo vėlų vakarą, kojos iš nuovargio nebelaiko, galva nebeveikia, net nevakarieniauju– iškart einu miegoti, o ji man: brangusis, mums reikia pasikalbėti“.
Taip daryti – neteisinga ir kvaila. O teisinga ir protinga – pasirinkti laiką, kada vyras pabudo, kai jam niekur nereikia eiti, kada jis pajėgus klausytis ir mąstyti. Pavyzdžiui, šeštadienio vakaras, sekmadienio rytas – bene pats geriausias laikas pasikalbėti.
Žinoma, viskas yra individualu, kažkam ir pirmadienio naktį – pats tinkamiausias laikas, tačiau tai nekeičia taisyklės esmės – kalbėkite sunkiomis temomis tada, kai žmogus turi laiko ir jėgų pasikalbėti.
Pradėkite nuo svarbiausio
Žmonės (ir ypač moterys) mėgsta pradėti iš tolo, su gausiomis smulkmenomis ir vingiuotais nukrypimais nuo temos, o vyrą (ypač kai pokalbio tema nėra lengva) tai siutina.
Siutina dėl to, kad jis nesupranta, kokia informacija yra svarbi, o kokia ne, ir kurlink moteris apskritai lenkia. Smegenys ima įnirtingai generuoti hipotezes, galva užkunkuliuoja ir po kurio laiko visa ta chaotiška moters šaudomų tarsi iš kulkosvaidžio žodžių košė sprogsta. O žmogus su atsijungusiomis smegenimis fiziškai nepajėgus kalbėtis, kaip pačios tikriausiai suprantate.
Ką daryti? Pirmiausia išsakykite svarbiausius dalykus. Norite pasikalbėti apie jo požiūrį į jūsų mamą? Tai ir pasakykite: „mielasis, aš noriu pakalbėti apie tavo požiūrį į mano mamą“. Norite sužinoti apie ilgus plaukus ant jo švarko atlapo? Tai ir paklauskite: „Noriu sužinoti apie ilgus plaukus ant tavo švarko atlapo“.
Nereikia drąsintis, stengtis įsisiūbuoti ar tempti gumos. Eikite tiesiai prie reikalo.
Aiškiai formuluokite tezes
Kartais praktiškai neįmanoma suprasti, ko moteris nori. Pirmiausia ji pasakoja apie savo draugę, kurios vyras visgi nusipirko jai kailinius. Paskui – ilgi postringavimai apie prašmatnias kolegės atostogas. Paskui moteris peršoka į priekaištus dėl nepakankamo dėmesio. Dar vėliau ima skųstis, kad neturi kuo apsirengti. Paprasčiau tariant, po kelias valandas trukusio monologo vyras taip ir nesuprato, ko ji konkrečiai iš jo nori.
Dar daugiau – į tiesioginius ir konkrečius klausimus moteris neatsako. O jeigu atsako, tai dažniausiai priekaištais „Tu manęs nemyli“ ir ašaromis.
Be to, moteris labai keistai elgiasi su faktais – vyras jai gėlių nedovanoja „niekada“, o tos, kurias visgi kažkada padovanojo – „nesiskaito”. Tokia loginė akrobatika galutinai pribaigia vyrą.
Kodėl moterys tai daro? Jokių piktų kėslų, jos pradeda pokalbį ne siekdamos kažką išspręsti, o norėdamos tiesiog išsikalbėti (kaip anekdote: „Nusipirkau šią suknelę ne tam, kad vilkėčiau, o tam, kad nusipirkčiau“).
Faktiškai moteriai kalbėjimas – tai ir yra mąstymo procesas, ji mąsto kalbėdama. Štai kodėl jos pokalbio pabaiga gali būti visiškai nesusijusi su pradžia. Tiesiog dialogo eigoje pasikeitė minčių, mąstymo kryptis. Panašiai būna ir su vyrais, tiesiog jie prasčiau įvaldę kalbėjimo meną, dėl to ir stengiasi iš pradžių viską gerai apgalvoti, o jau paskui atverti burną.
Būna dar komiškesnių situacijų – daugelis moterų pačios supranta, ko norėjo iš pokalbio tik sekantį rytą po to paties pokalbio. Vyras, savaime aišku, supranta tai dar vėliau, jei apskritai supranta. Iš esmės – normalus, natūralus dalykas, tačiau vyrus tai siutina.
Be to, moterys dažnai apsiriboja vien fakto konstatavimu. „Tu daug dirbi“, „Mes niekur neišeiname“, „Tu negerbi manęs kaip žmogaus“ ir pan. Kartais iš konstatavimo būna aišku, ko moteris nori, tačiau dažniausiai belieka spėlioti. Kadangi ne visi žmonės yra aiškiaregiai ir gali atspėti, toks pokalbis siutina. Mažai kam patinka jaustis idiotais.
Laimei, tai galima ištaisyti. Atsisėskite ir atlikite nedidelį darbelį. Užsirašykite savo tezes taip, lyg ruoštumėte ataskaitą. Aiškiai apibrėžkite prioritetus, suformuluokite punktus, sudėliokite akcentus, susirašykite sprendimus.
Kai jūsų mintis bus suformuluota konkrečiai ir aiškiai, ją bus lengviau perteikti, o vyras kur kas mieliau dalyvaus pokalbyje.
Išvada
Net jei jūsų vyriškis vengia kalbėtis, visgi yra galimybė nutiesti tiltus ir pradėti aptarinėti sudėtingus jūsų santykių momentus. Laikykitės čia pateiktos instrukcijos, ir vyras pamažu pripras kalbėtis su jumis netgi apie pačius sunkiausius dalykus.
