Sąskaita už savęs išdavimą

Nusivylimai gyvenimu prasideda tada, kai išduodame save. Tuo momentu, kai pasirenkame aukos poziciją, prasideda bausmės procedūra. Kartais tai tęsiasi visą gyvenimą, kartais tik vieną dieną, kartais akimirką. Kaip išeiti iš aukos vaidmens ir liautis kovoti su savo troškimais?

Darykite tai, kas atitinka jūsų tikruosius troškimus.

Štai jūs einate į kviestinius pietus, užuot paskaitę mėgstamą knygą. Taip, knyga įdomi, o lauke prastas oras. Bet juk nepatogu nenueiti. O knyga niekur nedings. Ir einate. Keiksnodami mintyse. Knyga niekur nepabėgs, bet ji ir neskaitoma. Atidėliojama seniai ir ilgam, nes ją nuolat iškeičiate į kitus užsiėmimus.

Tikitės, kad pasiaukoję, gausite kažkokios naudos iš tų kvietinių pietų, kad šeimininkas įvertins jūsų poelgį. Taip jūs einate kupini lūkesčių ir… pretenzijų tiems, kurie kvietė. Juk jūs nugalėjote savo nenorą, ir viskas dėl… dėl ko iš tiesų?

Svečiuose paaiškėja, kad niekas iš dalyvių neprievartavo savęs, kad čia atvyktų. Dar daugiau: jiems visiems nė kiek nerūpi, ar jūs dalyvaujate ar ne.

Tada prasideda maždaug toks nepasitenkinimas: „Aš atidėjau į šalį visus savo reikalus, o kas man už tai?“ Ir jūs „baudžiate“ visus aplinkinius už j sprendimą surengti šventę, už tai, kad jums nuobodu, už tai, kad permirkote nuo lietaus, užuot žiūrėję į jį pro langą, sklaidydami knygos lapus. Ir taip jūs gyvenate nuolat, užslopinę sieloje nuoskaudą.

Arba „baudžiate“ save už tokį pasirinkimą, ir tai gali būti labiau konstruktyvus sprendimas, nes ši savigrauža gali užsibaigti iki nakties ar net iki vakaro, jeigu jums užteks dvasinės stiprybes pasisveikinti su visais ir paskui pabėgti po oficialiosios dalies, bei įsitaisyti ant savo palangės su knyga. Tai yra, išeiti iš aukos vaidmens ir liautis aukoti save, tikintis apdovanojimo už tai.

Jūs tarsi veikiate pasiduodami kitų prievartai. O iš tikrųjų išduodate save, savo interesus. Ir degate neapykanta „prievartautojams“. Juk jus privertė, ar taip?

Kas verčia jus elgtis prieš savo valią ir savo troškimus? Būtent jiems, tiems žmonėms jūs pateikiate sąskaitą. Sąskaitą už jūsų išdavystę.

Ar jie ruošiasi apmokėti tą sąskaitą? Tikrai ne. „Pasaulis toks neteisingas. Stengiuosi dėl visų, ir jokios pagarbos mainais negaunu, nekalbant apie dėkingumą“. Tačiau kažkodėl pamirštate, kad patys pasirinkote tokius prioritetus, paniekindami savo troškimus.

Kaip išeiti iš aukos vaidmens? Ar reikia tai daryti?

1. Ar reikia?

Aukos vaidmens atsisakymas yra naudingas sveikatai, nes visa agresija, kuri kaupiasi viduje dėl prievartos prieš save, atima didžiąją dalį gyvybinių jėgų ir pakelia kraujo spaudimą. Be to, noras kaip nors nubausti savo diskomforto kaltininkus paprastai įgyvendinamas savame kūne.

2.Kaip atsisakyti aukos pozicijos.

Reikia prisiimti atsakomybę už savo sprendimą, kad ir koks jis būtų. Kviestinių pietų atveju: jeigu socialinių ryšių palaikymas yra svarbesnis, tai reikia eiti ir nesigailėti dėl namie paliktos knygos, suvokiant savo sprendimo tikslą. Jeigu labai nenorite, tai reikia likti namie ir žiūrėti į lietų per stiklą.

Darykite tai, kas atitinka jūsų tikruosius troškimus. Gyvenkite santarvėje su savo sąžine. Priimkite laisva valia atsakomybę už savo pasirinkimą, kitaip iš jūsų bus pareikalauta paaukoti save prievarta.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.