Toks mažas, o jau atsikalbinėja!

Taip jau būna, kad 5-9 metų vaikai tampa tiesiog nepakenčiami: pernelyg triukšmingi, nepaklusnūs, kaprizingi, atsikalbinėja ir grubiai kalba su tėvais. Tampa tokiais nei iš šio, nei iš to. Bent jau susidaro toks įspūdis. Ką tokiais atvejais dažniausiai daro tėvai? Iš pradžių kalba, bet vaikas ir toliau neklauso. Tada į darbą paleidžiama sunkioji artilerija: bausmės, barimas, sankcijos. Bet ir vaikas neatsilieka – dar labiau neklauso. Ir ateina momentas, kai tėvai pasimeta, nuleidžia rankas. Visi metodai išmėginti – niekas nesuveikė. Vaikas, iš visko sprendžiant, sugedo. Ir visiškai neaišku – kur ir kada spėjo.

O jis nesugedo. Jis tokiu elgesiu signalizuoja: „Ei, su manimi kažkas negerai, aš pats kol kas nesuprantu, tačiau viduje kažkokie jausmai, kažkoks pyktis ir nerimas. Padėkite!“ Kadangi pasakyti (su retomis išimtimis) negali, tai bando parodyti tai elgesiu.

Psichologai žino: vaikui niekada nieko nevyksta tiesiog šiaip, be priežasties ir jis visada kalbasi su mumis – kaip moka, kaip jam gaunasi, kartais be žodžių.

Dažniausiai tokio elgesio priežastimi tampa dėmesio stoka. „Betgi aš visą dieną sėdžiu su juo!“ – pasipiktins kokia nors mama. O ką reiškia, skirti vaikui dėmesį? Kai vaikas tiesiog bėgioja kažkur netoliese ir savarankiškai žaidžia? Ar kada mes su juo atsainiai persimetame keliomis frazėmis, kol plauname indus ar gaminame pietus?

Skirti dėmesį, vaiko supratimu – tai kalbėtis, žaisti, išdykauti kartu su juo, neužsiimant tuo pat metu kitais dalykais. „Iš kur gi man paimti tam laiko? – vėl pasipiktins tėvai. – Jeigu visą dieną sukamės lyg voverės rate. Ir juk viską darome jo labui!“ Tačiau vaikui šito nepaaiškinsi, nors ramiai papasakoti apie savo užimtumą bei nuovargį tikrai reikėtų. Čia visai kas kita – skirti laiko, tegu visai nedaug, kad pagyventum vaiko gyvenimu, pažvelgtum į viską jo akimis.

Visiškai pakanka skirti 20-30 minučių per dieną, atidėjus visus kitus reikalus į šalį. Ir paklausti, kuo vaikas norėtų užsiimti (ne užduotų namų darbų ruošimu, ne kitomis pareigomis, o tuo, ką jis pats pasakys). Ir daryti viską kartu su juo – su džiaugsmu, emocingai, kartais rimtai ir susikaupus. Būtinai kiekvieną dieną. O prieš miegą, žinoma, knygelę paskaityti, kokią nors istoriją papasakoti, aptarti su mažuoju ką nors įdomaus.

Taip paprasta? Taip, labai paprasta. Tiktai kai psichologai ima klausinėti tėvų detaliau, paaiškėja, kad su vaikais jie viską daro kartu, tačiau kiekvienas pats sau, atskirai.

Dėl to blogas vaikų elgesys – tai mums skirtas signalas, kad mes kažko nepadarėme, kažko nepaklausėme. Ir tokią situaciją galima ištaisyti. Vaikai – tokios plastiškos būtybės, jie taip myli tėvus ir sugeba taip greitai persijungti, kad vos po kelių dienų aktyvaus dėmesio galima sugrąžinti mažajam pasitikėjimą, o drauge su juo – ramybę ir paklusnumą.

O ką daryti su vaikų agresija? Kur ją dėti? Apie pyktį ir nuoskaudas būtina su vaiku pasikalbėti. Tai visiškai normalūs jausmai. Jų gyvenimo dalis. Net jeigu jie pyksta ant mamos, tėčio, močiutės, senelio, broliuko ar sesės. Galima kiekvieną dieną prieš miegą pakalbėti su vaiku apie tai, dėl ko jis šiandien supyko ar nusiminė, tiesiog išklausyti be jokių vertinimų ir komentarų. Vaikas tokiu momentu jaučia, kad jį išgirdo ir suprato, kad jis nėra blogas, netgi kai pyksta ant artimiausių žmonių. Jis atsipalaiduoja, gavęs signalą, kad galima toliau tyrinėti pasaulį su visais jo prieštaringumais.

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

20 dalykų, kuriuos būtina padaryti, kol esate jauni

Originalas Vaikystėje laikas eina lėtai: atrodo, kad viskas dar priešaky, o gyvenimas bus amžinas. Ir kuo mes vyresni, tuo greičiau lekia savaitės, dienos, valandos… Daugelis iš mūsų tik bėgant metams suprantame, kaip svarbu priimti savo trūkumus, mylėti ir save, ir artimuosius, rinktis tai, kas daro mus laimingus, kovoti už tai,…

Džiaugsmas džiaugsmui nelygu, bet visada galime pasirinkti stipresnį

Originalas Sakoma, kad išankstinis džiaugsmas – gražiausias. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Po tyrimų mokslininkai padarė išvadą: priklausomai nuo to, ko laukiame. Paradoksas, bet išankstinis džiaugsmas laikomas gražiausiu džiaugsmu apskritai. Tas laukimas būna stipresnis už patį malonų įvykį. Kita vertus, žmonėms būdingas nekantrumas. Mes nemėgstame laukti, nesvarbu, ar trokštame…

Ko neturi būti jūsų miegamajame

Originalas Tobula miego oazė reikalauja vos kelių nedidelių dalykų: miegamajame turėtų būti vėsu, tamsu ir tylu. Jame turėtumėte jaustis lyg užuovėjoje nuo viso pasaulio triukšmo ir beprotybės. Būtent dėl to į šį miegui skirtą kambarį nederėtų neštis tam tikrų dalykų, kurie ne tik neleis užmigti, bet ir nepadės gerai išsimiegoti,…

Byrančią santuoką išgelbėti padėjo vienas paprastas klausimas

Originalas Šeimyninis gyvenimas ne visuomet būna rožėmis klotas. Dažna pora išgyvena ne tik trumpalaikes, bet ir metų metus trunkančias santykių krizes. Tačiau dviejų žmonių noras būti kartu yra stipresnis už bet kokias negandas. Tuo įsitikino ir amerikiečių rašytojas Richardas Paulas Evansas (52 m.). Jis rado paprastą, tačiau veiksmingą būdą išgelbėti…

Kaip apsiginti nuo svetimo negatyvo

Empatija - tai sugebėjimas atpažinti kitų žmonių emocijas. Simpatija - tai užuojauta kitiems žmonėms. Dažnai "būti empatu" reiškia, jog sugeriate didžiąją aplinkinių žmonių skausmo ir kančių dalį. Ir tai gali paveikti jus labai negatyviai. Jeigu teko pabūti viename kambaryje su negatyviu žmogumi, turėtumėte prisiminti, kokia nuodinga gali būti jo skleidžiama…