Gelbėtojo sindromą turi labai daug žmonių, nepriklausomai nuo lyties. Tačiau moterys dėl savo prigimties ypatumų gelbėtojomis tampa žymiai dažniau, juk būtent jos rūpinasi artimaisiais, vaikais, anūkais. Todėl yra pratusios, kad visiems visada reikia jų pagalbos. Jos gali dalinti patarimus, kurių kitiems žmonėms šiaip jau nelabai ir reikia, o paskui stebisi ir pyksta, kodėl joms staiga atsako, kad jų pagalba nereikalinga.
Kaip konkrečiai pasireiškia gelbėtojo sindromas?
Pagalba – tai tada, kai žmogus dalijasi reikiama informacija, kažko išmoko, padeda. Gelbėjimas – kai kitas žmogus laikomas infantiliu padaru, kuris negali be tos moters pagalbos išgyventi.
Pagalba – kai žmogus dalį savo laisvalaikio eikvoja nepakenkdamas sau. Gelbėjimas – kai aukojame savo gyvenimą, energiją, atliekame svetimus darbus ir investuojame į svetimą gyvenimą.
Kai žmogus padeda, jis žino, kad jam reikia pailsėti, pavalgyti, pasisemti jėgų. Kai žmogus gelbėja, jis aukoja visą savo asmeninį laiką, pamiršdamas poilsį ir miegą, savo gyvenimą.
Kai padedame – priverčiame žmogų plaukti gyvenimo tėkme savarankiškai. Kai gelbėjame – laukiame savo įdėtų pastangų kompensacijos ir padėkos.
Teikdamas pagalbą, žmogus išsiaiškina, ar toji pagalba reikalinga. Gelbėjantis žmogus yra pasirengęs paaukoti savo gyvenimo metus, kad iki galo išspręstų problemas, net neišsiaiškinęs, ar toji jo pagalba kam nors reikalinga..
Dažniausiai gelbėtojo sindromu „suserga” vieniši žmonės, kadangi jiems labai norisi būti kam nors reikalingais. Taip pat sindromas būdingas tiems, kurių darbas susijęs su pagalba. Tai gali būti įvairūs savanoriai, socialiniai darbuotojai, gydytojai, ugniagesiai. Trumpai tariant, darbas palieka tam tikrą konkretų pėdsaką psichikoje, ir šie žmonės yra pasirengę tempti svetimų žmonių ar artimųjų naštas visą likusį gyvenimą. Dažnai gelbėtojas labai didžiuojasi savo pašaukimu ir tvirtina kitiems – o kas daugiau, jei ne aš. Šitaip moterys visą gyvenimą tempiasi su savimi, pavyzdžiui alkoholiką, gelbėdamos jį iš beviltiškų situacijų.
Arba vyras nuolat sprendžia žmonos problemas. Žodžiu, gelbėtojas bus šalia, net jeigu jam pačiam sunku ir jis labai pavargęs.
Kodėl žmonės dalina neprašytus patarimus?
Gali būti įvairių variantų.
Vaikystėje žmogus iš tėvų negavo pakankamai rūpinimosi ir dėmesio. Todėl užaugęs jis yra pasiruošęs perdėtai globai.
Polinkis dominuoti. Jeigu šeimoje nėra vyro, moteris prisiima tėvo vaidmenį. Savaime suprantama, ji bruks savo patarimus vaikams.
Kova su chaosu ir nenuspėjamumu. Duodamas patarimus, žmogus stengiasi organizuoti tiek savo, tiek ir aplinkinių gyvenimą.
Nerimas, matant kitų žmonių kančias ar ligas.
