Kam moteriai vyras, kurį ji paskui dėl visko kaltins?

Tam yra daug priežasčių. Panagrinėsime dvi iš jų.

Pirmoji. Viena iš pačių dažniausių: pasąmoninga neapykanta visiems vyrams, ir todėl moteris žino, kad gyventi su niekuo negalės – nei po vienu stogu, nei atskirai. Ir dėl to ji ieško sau tokios aukos, kurią galima būtų apkaltinti, jog tai blogas žmogus, o paskui palikti jį su švaria sąžine. Nes pati sau ši moteris niekada neprisipažins, kad yra nepajėgi mylėti ir dėl to jai reikalingas pretekstas palikti žmogų.

Suprasti tokią moters situaciją nesunku – tai moteris be širdies, tačiau su didele vidine baime. Ji bijo to, kad yra pati kalta dėl savo beširdiškumo, dėl to jai reikalinga auka – problemos sprendėja.

Ji pasąmoningai ieško tokios aukos, kad toji nesipriešintų, kai tokio isteriško psichologinio tipo moteris ją kaltins ir kaltins absoliučiai dėl visko: darbe nuskriaudė, duona supelijo, ne tokių miltų nupirko, ne taip į ją po sekso pasižiūrėjo ir t.t.

Ji įnirtingai ieško ir ieško klaidų, trūkumų, kad pagaliau galėtų išeiti – daugiau neapsimetinėti, kad myli, netempti šios sunkios veidmainystės naštos, – reikia išsiskirti su juo – būtina turėti gerbtiną priežastį išeiti – vyras jai davė priežastį palikti.

Pasąmonė veikia būtent taip, o štai protas jai tvirtina, kad ji atidavė jam visas savo sielos jėgas ir mylėjo jį, o jis pasirodė ne kažkoks ne toks. Koks būtent ne toks? O, ji tikrai suras ką pasakyti šia tema.

Antroji ne mažiau paplitusi priežastis – neurotiškas valdžios troškimas. Žinoma, toks pats neakivaizdus, pasąmoningas. Dažniausiai tai būna arba reabilitacija už vaikystę, arba už vėlesnį laikotarpį – jaunystę ir netgi jau suaugusį gyvenimą. Reabilitacija už pažeminimą, kurį moteris patyrė palaikydama reikšmingus santykius su žmogumi – mama, tėčiu, drauge, ar viršininku ir t.t. Ji išmoko visais šiais atvejais manipuliuoti pažeminimu.

Arba jai atrodė, kad ji pati yra žeminama – deja, yra žmonių, kurie net ir jūsų nusičiaudėjimą jų akivaizdoje gali traktuoti kaip jų asmeninį pažeminimą iš jūsų pusės. Kalba eina, žinoma, apie isteriškas natūras. Abu šie variantai reikalauja reabilitacijos. Ir tada laikykis, žmogau, įkliuvęs joms į rankas, nesvarbu, ar tu vyriškis, ar moteris, kaimynas, vyras, nuosavas vaikas, viršininkas ir pan.

Isteriškos natūros taktika paprasta: suvilioti, sugundyti auką – prisivilioti, kad paskui suėstum, ta prasme, įvyktų reabilitacija. Paprasčiau tariant, tai troškimas turėti valdžią, kad galima būtų trypti asmenybę ir mėgautis aukos pažeminimu. Šiuo atveju labai gerai tinka vyriškis, vyras, kurį galima kaltinti ir kaltinti iki to laiko, kol jis pradings. O tai gali tęstis labai ilgai, kol vyriškis pagaliau susiprotės, kad tokia „meilė” neverta jo dėmesio.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *