Šeimą sukūrę jauni žmonės kopijuoja visų pirma tuos santykius, kuriuos jiems teko stebėti savo tėvų šeimose.
Gerai, jeigu jaunuolio ar merginos tėvai mokėjo sutarti ir perdavė teigiamą santykių šeimoje modelį vaikams. O jei tėvų šeimoje būta nesutarimų, jaunoje šeimoje irgi prasidės konfliktai, barniai, išaugs tarpusavio nesupratimo siena.
Pamėginkime išsiaiškinti svarbiausią nesutarimų tarp vyro ir moters priežastį.
Mums peršama lyčių lygybės teorija atvedė į tai, kad vyrai ir moterys dabar laikomi ne tiek lygiomis, kiek VIENODOMIS būtybėmis.
„Tu nenori manęs suprasti!” – šaukia žmona barnio įkarštyje. „Tai tu manęs nenori suprasti!” – antrina jai vyras. „Nenori” ar, vis dėlto, „Negali”?
Bėda ta, kad vyrai ir moterys – labai skirtingi.
Mes turime ne vien skirtingus kūnus, skiriasi taip pat ir mūsų vidinė nervų sistemos sandara. Istoriškai ir biologiškai mes vaidiname skirtingus vaidmenis visuomenėje, iki šiol išliko grynai vyriškos ir grynai moteriškos profesijos, ką lėmė vėlgi toji pati biologija.
Vyras – medžiotojas iš prigimties, jam būdingas aktyvumas, siekis kažką gauti, kažko pasiekti, realizuoti save visuomenėje. Vyras iš prigimties, smegenų struktūros lygmenyje, yra ryžtingesnis ir agresyvesnis už moterį. Jis linkęs veikti tikslingai, viena kuria konkrečia kryptimi, dėl ko, pavyzdžiui, vyrui labai sudėtinga kalbėtis su moterimi, jis paprasčiausiai nespėja sekti nuolat kryptį keičiančių moters minčių.
Vyrui žymiai svarbesnis veiklos rezultatas, negu pats procesas, jis linkęs nepaisyti smulkmenų. Vyrui svarbu užsiimti kokiu nors konkrečiu reikalu. Jam žymiai įdomiau, kas jo laukia ateityje, jis – į ateitį orientuota būtybė.
O moteriai iš prigimties būdinga gerinti ir tobulinti tai, kas jau yra.
Ji gali veikti iškart keliomis kryptimis, gali šokinėti nuo vienos veiklos į kitą (mano vyras labai piktinosi, kai aš tuo pat metu gaminau valgyti ir dariau dar ką nors, jis negalėjo suprasti, kaip galima tuo pačiu metu užsiimti dviem darbais). Šitą ypatumą taipogi lemia smegenų veiklos struktūra, vyrams dešiniojo ir kairiojo pusrutulių veikla griežtai specializuota, o moterims abiejų pusrutulių veikla dalinai supainiota.
Moteriai jos veikloje svarbus procesas, moteris labai jautri smulkmenoms. Jai labiau negu vyrui reikia bendravimo ir emocijų. Streso užkluptam vyrui būtina pabūti vienam, kad galėtų susikoncentruoti ir surasti problemos sprendimą, o moteriai analogiškoje situacijoje būtina kalbėtis, ji skambina mamai, draugėms, tetoms ir t.t. – kad išlietų emocijas.
Moteris gyvena dabartimi, jai svarbu tai, kas vyksta čia ir dabar. Jeigu jai kažkodėl prireikė įkalti vinį – tai būtent dabar, jokiu būdu ne paskui!
Dėl to pati didžiausia vyrų ir moterų klaida santykiuose – tikėtis, jog kitas supras ir išgirs (juo labiau – iš užuominos). Svarbu elgtis vienas su kitu kantriai, turint galvoje, kad jūsų mylimasis ar mylimoji kartais išties gali jūsų nesuprasti. Ne todėl, kad „ji pikčiurna iš prigimties” ar „Jis toks egoistas”. Tiesiog mūsų niekas niekur nemoko santykių, mokykloje toks dalykas nedėstomas. Visi to mokosi praktikoje.
Dėl to patarimas mieloms damoms: sukaupkite kantrybės ir būkite pasirengusios paaiškinti savo poziciją. Jei teks šiek tiek palaukti, kol bus įkalti vinys – palaukite, nuo to pasaulis nesugrius, jūs pati tuo metu galite užsiimti kitais savo reikalais.
Patarimas gerbiamiems vyriškiams: jūs irgi nepamirškite moteriškos prigimties ypatumų, sukaupkite kantrybės ir bent retkarčiais išklausykite savo moterį. Ir stenkitės paaiškinti savo poziciją.
O svarbiausia – prisimindami savo skirtumus, visada stenkitės tartis ir susitarti.
