Didžioji dalis žmonių darbo dienos pabaigoje jaučia nuovargį, kuris gali būti dviejų tipų: fizinis ir protinis. Tai – normali kūno reakciją į darbą, kurį atlikote per visą dieną. Tačiau ilgainiui, nuolat darbe patiriant didelį nuovargį ar stresą, tai gali peraugti į daug didesnes ir sunkiau pagydomas problemas, pavyzdžiui, perdegimą.

Būtent dėl to yra labai svarbu žinoti, kaip atsigauti po sunkios darbo dienos ir kitą dieną su malonumu grįžti į darbą. Apie tai papasakojo psichologas Stanislavas Samburskis.

Fizinis ir protinis nuovargis

Fizinį nuovargį pastebėti yra labai lengva. Intensyvus sportas ar fizinis darbas labai greitai atsiliepia kūnui. Jaučiame skausmus raumenyse, sąnariuose, stubure. Kartais kūnas gali paprasčiausiai nusilpti. Tokius simptomus įveikti yra gana paprasta, tereikia kelias dienas leisti kūnui atsigauti ir vėl sustiprėti.

Tuo tarpu protinis nuovargis yra mažiau ryškus. Tai tarsi paslėpta liga, kurią sunku diagnozuoti. Patiriant protinį nuovargį, pirmiausia pablogėja atmintis ir yra sunkiau sukaupti dėmesį. Dėl to net ir paprastos užduotys reikalauja daugiau laiko ir pastangų nei anksčiau.

Smegenys, kaip ir bet kuris kitas kūno organas, gali pavargti. Kai taip nutinka, organizmas mums siunčia įvairius signalus, kad laikas sustoti ir atsikvėpti. Deja, bet labai dažnai žmonės šiuos signalus ignoruoja.

Protinio nuovargio ištakos

Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl žmogus pavargsta protiškai. Pirmiausia, tai monotoniška rutina, nepasitenkinimas savo darbu ir palaikymo bei rezultatų stoka.

Antra, tai perfekcionizmas ir poilsio trūkumas. Prie to stipriai prisideda ir stresas, kuris nualina mūsų kūną.

„Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės pamiršo, kaip atsipalaiduoti. Tie, kurių darbas yra protinis, neleidžia sau pailsėti net ir savaitgaliais“, – sako S. Samburskis.

Protinį nuovargį daugelis žmonių neretai maišo su fiziniu nuovargiu, todėl savaitgaliais dvi dienas praguli lovoje ir mano, kad pailsėjo. Anot psichologo, tai yra didelė klaida.

„Net ir gulint lovoje, pasąmonėje vis tiek sukasi mintys apie darbą, todėl rezultate gaunasi taip, kad mūsų kūnas pailsėjo, tačiau smegenys – ne“, – teigia psichologas.

Protiškai nepailsėjus ir sugrįžus į darbą, dažniausiai ima augti vidinė įtampa. Atsiranda nerimas ir baimė nespėti darbų atlikti iki paskirtų terminų arba vis dažniau aplanko jausmas, kad viskas yra daroma veltui.

Kaip išvengti perdegimo?

Svarbu suprasti, kad smegenys niekada nenustoja dirbti, todėl geriausias poilsis joms yra persijungimas į kokią nors kitą užduotį ar veiklą.

Jei grįšite namo ir užsiimsite savo mėgstamu pomėgiu, tuomet jūsų smegenys persijunks ir susikoncentruos į tai, kas jums malonu. Pradės veikti kiti nerviniai ryšiai, suaktyvės tos smegenų sritys, kurios per dieną ilsėjosi, o tos, kurios visą dieną dirbo – pailsės.

Ir nesvarbu, kad jūsų pomėgis yra taip pat susijęs su intelektine veikla, svarbiausia, kad tai, ką darote, būtų jūsų pomėgis, o ne darbas.

Fizinis aktyvumas – dar viena puiki priemonė kovojant su nuovargiu. Rytinė mankšta, ėjimas į sporto salę, joga, bėgimas, plaukimas ir t.t. – visa tai keičia hormoninį foną, smegenys atsipalaiduoja, o kūnas yra prisotinamas deguonimi. Aktyvus gyvenimo būdas tiesiogiai paveikia tiek jūsų fizinę, tiek protinę sveikatą.

„Tinkamas poilsis, dėmesio perorientavimas ir fizinis aktyvumas yra pamatas, ant kurio stovi visa žmogaus protinė sveikata. Kartu su tinkama mityba ir tinkamu dienos režimu, organizmas aktyviau priešinsis neigiamiems išoriniams veiksniams, sveikata normalizuosis, o darbo dienos nebebus tokios pilkos“, – teigia psichologas S. Samburskis.

Tačiau vis dėlto, jei matote, kad jums reikia pagalbos atrandant vidinę harmoniją, reikėtų kreiptis į psichologą, kuris padės tai padaryti.