Mes visi turime poreikių (emocinių, materialinių, fizinių). Kai kuriuos iš jų bandome realizuoti santykiuose. Deja, tai ne visada įmanoma. Taip yra dėl kelių priežasčių.
Mes pačios nesuvokiame savo poreikių. Tada susiklosto istorija „einu ten – nežinau kur, ieškoti to – supratimo neturiu – ko”.
Mes pasirenkame netinkamą partnerį. Pavyzdžiui, mums svarbu santykiuose gauti šilumos, rūpesčio ir dėmesio, o santykius kuriame su bendrauti nelinkusiu ir šaltu žmogumi, iš kurio gauti, ko mums reikia iš principo neįmanoma.
Partneriui iškeliame nerealius reikalavimus.
Štai šį punktą norėčiau panagrinėti plačiau. Juk dėl savo lūkesčių neadekvatumo mes taip dažnai liekame vienos. Kai pradedame reikalauti, ko partneris dėl vienokių ar kitokių priežasčių mums negali duoti, po kažkeliolikto bandymo galiausiai nusiviliame ir išeiname. Ir tai kartojasi vėl ir vėl.
Tai tarsi ateiti į sodą su obelimis ir imti purtyti medžius, tikintis prisirinkti kriaušių. Tačiau nėra čia jokių kriaušių ir būti jų negali obuolių sode, tačiau mes vis tiek įnirtingai siekiame nuo obels nusiskinti kriaušę.
Kaip pasireiškia vyrams skirtų reikalavimų neadekvatumas?
Normalu iš santykių tikėtis meilės, abipusiškumo, pagarbos, priėmimo. Tačiau toliau pateikiami punktai aiškiai parodys, kad jūsų lūkesčiai partnerio adresu – neadekvatūs:
1. Laukiate iš savo vyro ir apskritai iš santykių idealumo ir tobulumo. Viskas turėtų atitikti tobulą vaizdą, kurį susifantazavote savo galvoje. Ir jeigu aptiksite skirtumų, nutrauksite santykius ir ieškokite toliau.
Tačiau bėda yra ta, kad santykiuose dalyvauja du gyvi žmonės. O tai reiškia, kad čionai iš principo negali būti idealo. Visi žmonės turi savo ypatumų ir apribojimų, jie gali klysti (ir klysta!), o bet kokius santykius lydės atšalimo, atitolimo ir konfliktų periodai. Todėl svajonė apie saldainių-puokščių laikotarpį iki karsto lentos veda tiesiai į vienatvę ir kančias.
2. Reikalaujate iš partnerio, kad jis taptų tokiu, kokio jums reikia. Pavyzdžiui, kad taptų aktyvesnis ir iniciatyvesnis, dėmesingesnis ir jautresnis ir pan. Kitaip tariant, jūs bandote žmogų perdaryti tokiu būdu, kad atitiktų jūsų poreikius ir idėjas apie grožį.
Šiuo atveju nusivylimas neišvengiamas. Nes niekas nepajėgia pakeisti kito, jei pats žmogus staiga to neužsimano. Kiek santuokų sugriovė ši absoliučiai neadekvati iliuzija – neįmanoma suskaičiuoti.
3. Tikitės, kad vyras patenkins VISUS jūsų poreikius.
Dar viena labai plačiai paplitusi neadekvati iliuzija. Skamba, žinoma, puikiai, tačiau tai visiškai nerealu. Nė vienas žmogus nepajėgus jums duoti absoliučiai visko, ko reikia.
4. Norite, kad vyras būtų atsakingas už jūsų emocinę būseną.
Kitaip sakant, kad visada elgtųsi taip, kad jūsų nenuliūdintu, neįskaudintų, nesukeltų jums pykčio, neįžeistų. Tačiau tai neįmanoma, kadangi a) jis yra gyvas žmogus (žr. 1 punktą) ir b) jis gali tai padaryti netyčia (suprantama, kad jeigu jis tai daro tyčia, tai yra ne kas kita kaip smurtas ir šiuose santykiuose jums nėra ko veikti).
Moterys dažnai nesuvokia, kad jų jausmai – tai jų asmeninė jų atsakomybė. Pozicija „tu kaltas dėl to, kad aš dabar taip jaučiuosi” yra infantili ir neprisideda prie sveikų santykių kūrimo.
5. Esate tikra, kad vyras jums kažką skolingas pagal nutylėjimą, jeigu jau palaiko su jumis santykius.
Kiekvienas iš mūsų kuriame šeimą ar santykius pagal savo pasaulio supratimą. Turime idėjų, kas, ką ir kam turėtų duoti, kaip reikia paskirstyti pareigas ir pan. Tačiau kažkodėl daugelis moterų mano, kad, pirma, vos tik jos užmezga santykius, vyras turi nedelsdamas atitikti būtent jų moteriškas idėjas. Ir, antra, kad jų idėjos yra vienintelės teisingos, o vyrų mintys šia tema – automatiškai neteisingos.
Tačiau tiesa ta, kad kiek žmonių – tiek požiūrių į santykius, ir jie visi turi teisę egzistuoti. Ir todėl kiekvienas santykiuose duoda tai, ką nori duoti ir ką laiko tinkamu. Vargu ar pavyks per prievartą įpareigoti.
Visi šie reikalavimai byloja apie tai, kad į santykius leidžiatės iš nesubrendusių, vaikiškų pozicijų ir apskritai jums kol kas reikia ne vyro, o idealios mamytės, kuri ir patenkins visus jūsų įgeidžius. Tai nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog svarbu suprasti, kad vyras net ir labiausiai norėdamas negalės jums tapti mama ir kompensuoti vaikystėje patirto deficito.
Tas pats mechanizmas, beje, galioja ir vyrams su jų lūkesčiais, adresuojamais žmonoms.
