Anaiptol ne visi vaikai užauga pilnose šeimose… Dažnai mamos juos augina vienos, nedalyvaujant vyrui. Psichologų teigimu, mergaitės, kurios užaugo be vyriškos meilės, globos ir dėmesio, ateityje gali susidurti su rimtomis problemomis.

Tai, žinoma, nereiškia, kad jų asmeninis gyvenimas bus garantuotai nesėkmingas, tačiau vis dėlto gali kilti tam tikrų sunkumų. Pakalbėkime apie juos išsamiau, ir panagrinėkime, ką galima padaryti tokioje situacijoje.

Su kuo gali susidurti mergaitė, užaugusi be tėvo?

Psichologai įsitikinę, kad tėvo vaidmuo kiekvienai mergaitei yra kritiškai svarbus:

• Greta suaugusio mylinčio vyriškio ji jaučiasi saugi, apginta;
• Tėčio komplimentai suteikia pasitikėjimo savimi, pakelia savivertę;
• Mergaitė mato, kaip šeimoje pasiskirstę lyčių vaidmenys;
• Stebėdama, kaip tėtis miega, valgo, ilsisi, dirba, atlieka buities darbus ir užsiima hobiais, mergaitė supranta, kad vyrai skiriasi nuo moterų ir su tuo susitaiko, daug geriau pradeda suprasti priešingos lyties atstovus.

Vaikystė be tėvo mergaitės gyvenime gali sukelti problemų bendraujant su vyrais ateityje.

Pavyzdys iš realaus gyvenimo:

„Augau su mama ir močiute, tėtis mus paliko, išvyko į užsienį ir ryšiai nutrūko. Su mama palaikiau gerus santykius, jaučiausi mylima. Tačiau kai sulaukusi 25 metų ištekėjau, staiga supratau, kad nesuprantu savo vyro ir jo įpročiai mane erzina. Visiškai nesupratau, kodėl staiga turėčiau įsiklausyti į vyro nuomonę, stengtis padaryti jam kažką malonaus, pabandyti jam ką nors pagaminti… Ir apskritai didžioji vyro elgesio buityje dalis man buvo nemaloni. „Pratinomės” vienas prie kito daugiau nei metus, kol galiausiai pradėjau suprasti, ką iš tikrųjų reiškia gyventi partnerystėje su vyru.”

Psichologai pabrėžia, kad be vyro prigimties nesupratimo ir gyvenimo kartu su priešingos lyties atstovais toje pačioje teritorijoje patirties stokos, be tėvo užaugusi moteris gali įkliūti dar ir į šiuos spąstus:

Nepasitikėjimas. Moters mama apie buvusį vyrą galėjo prikalbėti įvairių bjaurasčių, koneveikti jį konkrečiai ir visą vyrišką lytį apskritai. Ir dabar moteris negali pasitikėti vyrais, laikydama juos visus niekšais.

Siekis bet kokia kaina išlaikyti vyrą šalia savęs. Taip, tai atvirkščias pirmojo punkto variantas. Moteris nenori pakartoti mamos likimo, likti viena su vaikais, ji nori, kad dukra turėtų tėvą ir dėl to kovoja už vyrą iš visų jėgų. Tokios žmonos gali tapti manipuliatorių aukomis, atleisti visas išdavystes, pamiršti savo poreikius.

Svarbu!

Egzistuoja ir dar viena rizika – hiperseksualumas. Vyriškos meilės trūkumą iš tėvo pusės moteris kompensuos chaotiškais seksualiniais santykiais, būtent per seksą bandydama sulaukti pripažinimo ir pagyrimų.

Kaip ištaisyti situaciją

Psichologai moterims, kurios užaugo be tėčių, pataria:

Daugiau bendraukite su priešingos lyties atstovais. Atvirai kalbant, dar jų mamoms reikėjo imtis atitinkamų priemonių. Net jei vaikystėje mergaitė neturi šalia tėčio, jį bent iš dalies gali pakeisti, pavyzdžiui, dėdė, krikštatėvis, senelis, šeimos draugas… Suaugusi mergina pati gali susirasti vyriškos lyties draugų, bendrauti su vyrais kolegomis, pažįstamais ir giminaičiais. Ir atidžiai stebėti, kad pradėtų geriau suprasti vyrų ir moterų skirtumus. Psichologai rekomenduoja: jei vyriška bendrija baugina, įsivaizduokite juos kaip vaikus, kad pašalintumėte svetimumo jausmą.

Stenkitės išsaugoti savo šeimą. Kai mergina ištekėjo ir iškilo problemų, susijusių su tuo, kad jos gyvenime nebuvo tėvo, reikia stengtis sugalvoti ir išsaugoti nuosavas šeimos tradicijas. Pavyzdžiui, šeštadieniais nepamainomi šeimos pusryčiai prie gražiai padengto stalo. Svarbu, kad atsakomybę už šeimos išsaugojimą pora pasidalytų pusiau ir abu būtų linkę eiti į kompromisus.

Paleiskite praeitį. Taip jau atsitiko, kad šeima buvo nepilna ir tėvas nedalyvavo auklėjime. Reikia tai priimti, atleisti jam ir paleisti situaciją. Galų gale, be tėvo, mergaitės gyvenime buvo ir kitų žmonių, kurie ją mylėjo. Kartu svarbu suprasti, kaip vaikystės prisiminimai ir išgyvenimai veikia suaugusiųjų gyvenimą ir savo veiksmus.

Susirasti tėvą. Kartais tai tampa įkyria idėja – sužinoti, kas per žmogus yra mano tėtis. Psichologai pataria tokį troškimą realizuoti ir pabandyti pabendrauti su biologiniu tėvu. Jeigu tai neįmanoma, reikia bent jau pabandyti sužinoti apie jį kuo daugiau, kad galėtumėte išanalizuoti situaciją ir geriau suprasti mamos ir tėčio veiksmų priežastis praeityje.

Daugybė moterų, kurios užaugo be tėvo, išteka, susiranda mylimąjį ir gyvena laimingą gyvenimą.

Psichologai tvirtina, kad nepilna šeima – ne nuosprendis, žmogus gali įveikti šį išbandymą be rimtesnių psichologinių traumų. Tačiau visgi egzistuoja problemų rizika. Reikia suprasti, kad vaikystės prisiminimai niekur nedings ir praeities nebegalima grąžinti, imkitės priemonių, kad nepakartotumėte tėvų klaidų ir taptumėte laimingu žmogumi.

.