Meilės trikampis

Šis straipsnis – ne apie pasitraukimą iš meilės trikampio. Ir netgi ne apie tai, kaip geriau elgtis, jame atsidūrus. Šis straipsnis – tai mėginimas pažvelgti į tai, kas vyksta prieš meilės trikampio atsiradimą.

Santykiai – tai darbas. Darbas su savimi. Ne su kitu žmogumi, o būtent su savimi. Santykiai – tai atvirumas, vienas kito palaikymas. Šeima – tai ne šiaip drauge gyvenantys žmonės.

Šeima atlieka tokias labai svarbias funkcijas:

– saugi aplinka,

– palaikymas ir supratimas.

– vaikų gimdymas ir auklėjimas.

Pradėkime iš eilės. Kas yra saugi aplinka? Tai vieta, kur tu gali papasakoti savo baisią paslaptį ir iš tavęs niekas nepasijuoks, niekas nepuls erzinti. Kur gali rizikuoti ir išbandyti kažką naujo. Kur gali pailsėti nuo aplinkinio pasaulio chaoso ir nervų.

Kitaip sakant, tai vieta, kur gali būti savimi, nieko nesibaimindamas. Kur galima kurti, ilsėtis ir būti atviras. Saugi aplinka idealiu variantu – tai šeima, tai vieta be fizinio ir psichologinio smurto.

Palaikymas ir supratimas – tai galimybė būti kitokiu, skirtis nuo kitų. Būti nepanašiu. Turėti savo nuomonę. Tai ne pataikavimas, ne „uti puti“ ir ne aklas susižavėjimas. Tai suaugusio žmogaus pozicija, kai žmonės gerbia vienas kito pasirinkimą ir leidžia kitiems būti skirtingiems nei jie.

Vaikų gimdymas ir auklėjimas gali tapti atskiro straipsnio tema. Čia tik trumpai pažymėsiu: vaikams geriausia augti pilnose šeimose. Tai leidžia vaikui gauti tolimesniam gyvenimui būtiną scenarijų rinkinį.

Prieglaudose užaugę vaikai smarkiai skiriasi savo psichologija. Tai lemia įstaigos specifika. Vaikai visiškai neturi privatumo ir nuolat pažeidžiamos jų asmeninės ribos. Be to, viešpatauja pastovus režimas, kurio negalima pakeisti ar panaikinti. Prieglaudose vaikai izoliuojami nuo sociumo, negauna įgūdžių, kuriuos gauna vaikai šeimose – kaip elgtis su pinigais, atsakingumo, sąveikavimo su kitais žmonėmis. Nepilnos šeimos, kuriose trūksta vieno iš tėvų, irgi negali suteikti visos eilės įgūdžių, susijusių su bendravimu su žmonėmis. Ir tokiam vaikui formuojasi kitokie elgesio scenarijai, nei vaikui iš pilnos šeimos.

Taigi, šių trijų funkcijų šeimoje atlikimas leidžia žmogui jaustis saugiam greta artimųjų. Tai kas gi vyksta, kai formuojasi meilės trikampis? Kad ir kaip keistai tai nuskambės, tačiau neištikimybė nėra problemų šeimoje šaltinis. Neištikimybė tik signalizuoja, kad tų problemų esama. Iš tikrųjų neištikimybė – tai išorinis požymis, kad pora turi problemų.

Neištikimais būna, priešingai nei priimta manyti, tiek vyrai, tiek moterys.

Prieš susiformuojant meilės trikampiui, atsiranda nepasitenkinimas ir barniai, pretenzijos ir neišsakyti kaltinimai, nuoskaudos ir kiti manipuliavimo būdai. Ir kai visa tai artimus žmones vis labiau nutolina vieną nuo kito, štai tada ir kyla idėja patenkinti savo poreikius kažkur už šeimos ribų. Kartais ši idėja pranašauja būsimą išsiskyrimą, bandant parengti sau „atsarginį aerodromą“, o kartais ši idėja tampa būdu gauti tai, ko žmogui reikia, be išsiskyrimo.

Kiekvienas žmogus turi poreikių: valgis, seksas, miegas, saugumas, meilė, pripažinimas, palaikymas, rūpestis ir t.t. Ir be poreikių dar yra dar ir požiūris, kaip optimaliai juos patenkinti. Kai poreikiai nepatenkinami šeimoje ar tenkinami ne taip – atsiranda nepasitenkinimas.

Šitie nepasitenkinimai ir užgriūna žmogų. Priklausomai nuo elgesio stereotipų, kurių laikosi partneriai, jie gali pasireikšti skandalais ir barniais, arba nekalbadieniais ir susvetimėjimu. Tačiau esmė dėl to nesikeičia. Bendra schema atrodo taip: poreikis – poreikio patenkinti neįmanoma – nepasitenkinimas – būdo pasitenkinti paieškos.

Barniai, neišsakyti žodžiai, nepasitenkinimas – visa tai nepakankamo kontakto su partneriu pasekmės. Kai nėra atvirumo ir artumo. Ir štai čia grįžtame į straipsnio pradžią, kur rašiau, kad santykiai – tai darbas. Tai darbas su savimi. Tai rizika atsiskleisti partneriui ir kalbėti su juo apie tai, kas tau nepatinka ir ką norėtum pakeisti. Apie tai, kaip tu norėtum tai pakeisti. Tai savo baimės būti nesuprastam, pasirodyti kvailai ar juokingai, įveikimas. Baimė pasirodyti „nenormaliu“ ar „ne tokiu kaip visi“.

Žinoma, paprasčiau susirasti kažką kitą ir puoselėti viltį, kad štai čia viskas bus nuostabu. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad kartais trečias ar aštuntas mėginimas gali baigtis sėkme.

O ilgalaikiai santykiai reikalauja rizikos ir drąsos, atvirumo ir pasitikėjimo. Tačiau būtent jie suteikia galimybę pasitikėti ir dalintis, žengti rizikingus žingsnius „didžiajame pasaulyje“, žinant, kad namie tave palaikys ir sėkmės, ir žlugimo atveju. Galima jaustis mylimu ir mylėti ne tik saulėtą, bet ir debesuotą dieną.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI