Griežta taisyklė: nelįskite į vaikų gyvenimą!

Gavau klausimą: „Kaip duoti suprasti vyro tėvams, kad jų sūnus jau užaugo, turi savo šeimą, kada dabar jau nebereikia spręsti už jį problemų ir kištis į kitos (nesakau „svetimos“, o tiesiog „kitos“) šeimos reikalus bei brukti sūnui savo požiūrio?“ Klausimą pateikė, kaip jau supratote, moteris. Moterys šioje srityje, kaip taisyklė, jautresnės – jos geriau supranta, kad aukščiau aprašytas kišimasis retai baigiasi geruoju, dėl to stengiasi sumažinti jį iki minimumo. Ką gi, pamėginsiu atsakyti.

Pradėsime nuo trumpos teorijos. Tėvai visiškai natūraliai siekia palengvinti vaikams gyvenimą, tai visiškai normalu ir kažkuria prasme neišvengiama. Kišasi jie skatinami pačių kilniausių ketinimų. Pamatę, kad vaiko santuoka nelabai vykusi (jų nuomone), būtinai siekia įsikišti. Kai kuriais atvejais įsikišimas gali būti protingas ir naudingas (jeigu, tarkime, esama fizinio smurto), tačiau kur kas dažniau įsikišimas viską sugadina.

Vyksta tai maždaug šitaip.

Tėvai be ceremonijų lenda į kitos šeimos gyvenimą ir sūnui tenka nelengvas pasirinkimas – tu su tėvais ar su žmona? Jeigu pasirinks žmoną, gaunasi, kad eina prieš tėvus. Jeigu stos į tėvų pusę, eina prieš žmoną. Pirmuoju atveju jis blogas sūnus, antruoju – sunaikina šeimą. Moterims, savaime aišku, viskas tas pats. Ji arba bloga dukra, arba išardo šeimą.

Šitie spąstai žmogų įstumia į chroniško streso būseną. O paskui, kaip pasekmė, seka ligos, barniai, alkoholis, neištikimybė.

Ir aš čia dar tik labai paviršutiniškai viską nupasakojau. Yra ir gilesnių dalykų. Pavyzdžiui, jeigu tėvai kišasi į sūnaus santuokinius santykius, jie duoda jam suprasti, kad jis tebėra mažas neišmanėlis. O tai ne visiems malonu, savaime suprantama. Šitoks smūgis!

Dėl to yra aiški ir griežta taisyklė – nekiškite nosies į savo vaikų gyvenimus!

Tegu patys aiškinasi – jau ne maži. Taip, galbūt santuoka baigsis nesėkmingai ir ją sugriaus abu partneriai. Ką gi, įgys gyvenimiškos patirties. Galbūt ji jiems kaip tik ir reikalinga. Daugiausia, ką gali padaryti tėvai – patarti, jei paprašys. Kartoju: jei paprašys.

Dabar apie sutuoktinių poziciją, jeigu tėvai terorizuoja šeimą. Čia viskas labai paprasta, tačiau nelengva. Bazinis principas – kiekvienas gina santuoką nuo savų tėvų. Vyras pasako savo tėvams: brangūs tėveliai, ačiū už parodytą dėmesį, tačiau mes esame suaugę žmonės ir patys išsiaiškinsime. O moteris sako saviems tėvams: mielas tėti, miela mama, mes patys susitvarkysime, nelįskite, labai prašau.

Paprasta, kaip jau sakiau, bet nelengvai padaroma. Jeigu taip pasakysime, pasielgsime kaip labai blogi vaikai. O kam patinka būti blogu sūnumi ar bloga dukra?

Ir vėl žmogus įsmunka į tuos pačius spąstus. Arba tu blogas vaikas, arba griauni šeimą. Trečias variantas – naikini sveikatą.

Ir ką gi daryti?

Tu nesi blogas. Tu – suaugęs.

Reikia suprasti paprastą tezę – savo asmeninės erdvės gynimas, net jeigu gini ją nuo tėvų, nedaro tavęs blogu vaiku.

Asmeninės erdvės ribos – tai žmogaus teritorijos ribos. Kaip valstybinės sienos. Žmogaus teritorija – tai visų jo fenomenų, pradedant psichiniais, baigiant teritoriniais, suma. Vaiko draugai – jo teritorija. Vaiko išvaizda – jo teritorija. Vaiko santuoka – jo teritorija.

Blogu vaikas tampa tada, kai įlenda į tėvų teritoriją, kai, pavyzdžiui, įžeidinėja tėvus. O jeigu vaikas gina savo ribas, jis netampa blogas. Jis tampa suaugęs.

Tėvystės esmė ir tragedija yra ta, kad sulig kiekviena diena tenka vis toliau trauktis iš vaiko teritorijos. Kūdikystėje tėvai tiesiog privalo viską spręsti už vaiką. Tačiau kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau klausimų sprendžia savarankiškai, tuo mažiau jo teritorijos lieka tėvams.

Dėl to jeigu sūnus pasako tėvams nelįsti į jo reikalus, jie su žmona patys susitvarkys, tai jis viso labo parodo tėvams, kad tapo suaugusiu.

Beje, tėvai labai dažnai lenda į vaikų santykius vien dėl to, kad norisi būti naudingais ir reikalingais. Jeigu dažniau prašysite jų patarimo buitiniais klausimais, jie mažiau landžios į santykių sferą. Patikrintas daugybę kartų faktas.

Taip kad mano atsakymas į skaitytojos klausimą labai paprastas. Vyro tėvams nieko aiškinti nereikia. Reikia paaiškinti vyrui, kad jis netaps blogu sūnumi, jeigu aiškiai parodys tėvams, į kokias jo gyvenimo sferas jie neturi kištis.

O jau paskui vyras paaiškins savo tėvams, kad labai juos myli, vertina jų pastangas ir prašo nekišti nosies į jo santuoką. Ir paprašys patarimo. Tarkime, kaip geriau perklijuoti tapetus.

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti