Ką daryti, kai vyrą ištiko krizė

Visas gyvenimas susideda iš krizių. Tame nėra nieko blogo, tai absoliučiai natūralu. Kai žmogus nustoja vystytis ir tobulėti, gyvenimas jam paprasčiausiai spiria į uodegą, kad išsijudintų. Ir čia galimi du variantai: arba savarankiškai vystytis, nesustojant, arba išmokti susidoroti su krizėmis.

Apie moterišką stresą prirašyta ir prikalbėta labai daug. Tačiau ką daryti, jei krizė ištiko ne tave, o tavo vyrą? Juk tai ne ką mažesnis išbandymas visai šeimai – jo vidutinio amžiaus krizė, veiklos pakeitimo, darbo praradimo ir dar daugybė įvairiausių krizių. Kaip padėti jam, kaip padėti sau pačiai tokioje situacijoje?

Pradėsiu nuo to, ką daryti beprasmiška:

Švaistytis patarimais. Pasakoti apie tai, kaip susiformuoja krizės, filosofuoti, kad netrukus viskas bus gerai. Pasakoti jam, kad jis pats pritraukė šią situaciją į savo gyvenimą, rekomenduoti, kaip išeiti iš situacijos. Ir t.t. Visas tokias kalbas vyras pasitiks su didžiuliu pasipriešinimu. Nes jis vyras. O vyras netgi kai jam gera nuotaika ir viskas sekasi – pakęsti negali neprašytų patarimų ir pamokslų;

Tarkuoti jį ir reikalauti skubiai spręsti problemą. Nepadės. Tik dar labiau komplikuos situaciją;

Pačiai spręsti jo problemas. Krizę įveikti vyrui reikia pačiam. Tik taip jis galės pasikeisti į gerąją pusę;

Blaškytis po namus, nervintis, pernelyg stipriai pergyventi;

Visiems išpasakoti apie jo problemas ir krizę – tuo tik sugriausi jo pasitikėjimą tavimi;

Gilinti finansinę krizę savo nepasotinamais reikalavimais. Jeigu jis dabar visiškai nieko neuždirba, pakankamai žiauru reikalauti žiedo su briliantu gimtadienio proga. Tai nereiškia, kad nereikia nieko prašyti. Tiesiog pradėti reikia nuo smulkmenų – gėlių puokštės. Tegu tai bus ir lauko gėlės, nupirktos iš močiutės turguje už kelis centus.

Ką vertėtų daryti:

Palikti jį ramybėje. Tiksliau, organizuoti jam galimybę pabūti vienam, kad galėtų susitvarkyti mintis, susigaudyti savyje. Vyrai būtent taip sprendžia problemas. Būtent taip jie pasisemia jėgų;

Užsiimti savimi – susitvarkyti savo pačios jausmus. Juk jeigu žmonai bloga nuotaika – vyras pasmerktas. Kol nenusiraminsi pati, nėra jokios prasmės mėginti padėti vyrui. Absoliučiai beprasmiška. Todėl geriau užsiimk tuo, ką mėgsti. Paprašyk pagalbos namuose iš draugių ar giminaičių;

Palaikyti jį. Kai vyras pats ateis, norėdamas pasikalbėti – išklausyk. Nereikia švaistytis savo išmintimi – tiesiog užsičiaupk ir išklausyk žmogų. Ir jeigu jam šaus kokia nors idėja – priimk ją. Pasakyk, kad jis teisus, netgi jei tau toji idėja primena kliedesius. Visi genialūs atradimai visiems aplinkiniams žmonėms atrodė kaip kliedesiai. O dabar jų autorius tie patys aplinkiniai šlovina kaip genijus.

Tikėti juo. Kad ir kaip būtų sunku. Geriausia mantra: “Tikiu, kad tau viskas gausis”, “Žinau, kad tu tai gali”. Jei pakartosite 100 kartų per dieną visiems aplinkui ir sau pačiai – pamažu ir pati patikėsi 🙂

Sukurk jam namuose gabalėlį rojaus. Kad pajaustų, jog netgi jei už namų ribų nejauku ir bloga, tai namuose jo visada lauks vakarienė, jis bus išklausytas ir priimtas;

Prašyti jo pagalbos. Vyro pasitikėjimas auga kaip ant mielių, kai jis gali ištesėti duotą žodį ir ką nors globoti. Padėk jam šiame reikale. Prašyk jo pagalbos – pačiuose paprasčiausiuose reikaluose. Ir labai smarkiai dėkok. Prašyk paprastų dovanėlių, pagalbos namuose, VYRIŠKUOSE darbuose (perstumti spintą, parnešti krepšius, įkalti vinį). Tai suteiks jam jėgų.

Vyrai – irgi žmonės. Keista ir liūdna, kad vis mažiau šiuolaikinių moterų supranta šį faktą. Labai egoistiška reikalauti iš jo visą laiką būti stipriu ir visada visur nugalėti. Tai tas pats, jei iš moters būtų reikalaujama visada būti geros nuotaikos. Vyrui irgi būtina atsipalaiduoti, nuleisti garą. Ir jeigu to neįmanoma padaryti tiesiog sugrįžus iš darbo namo, į pagalbą ateis įvairiausi pagalbininkai – alkoholis, narkotikai, kompiuteriniai žaidimai ir kiti stimuliatoriai.

Gyvenime esama vietos ir pergalėms, ir laikiniems sunkumams. Tai visiškai normalu, augimas visada žengia koja kojon su nuosmukiais ir nesėkmėmis. Mylėti princą ant žirgo labai lengva ir paprasta. Ir baisiai sunku nepabėgti, likti greta, kai princui nesiseka.

Jei pažvelgsime į istoriją, vyrai, kuriuos karo metu slaugė ir pastatė ant kojų medicinos seserys, visą likusį gyvenimą jautė joms dėkingumą. Neretai ir susituokdavo. Nes moteris priėmė jį pačiu tragiškiausiu momentu vyriškai psichikai. O tai reiškia, kad ir atėjus laimingiems laikams – nepaves.

Generolo žmona galima tapti tik ištekėjus už leitenanto. Sunkiai kopus ir pagaliau užkopus į tą viršūnę drauge su juo, petys į petį, ir džiaugsme, ir varge.

Kas nors pasakys, kad visa tai labai lengva prarasti. Pasipainios kokia jauniklė ir nebėra generolo. Tokių pavyzdžių pakanka.

Tačiau viskas priklauso daugiausiai nuo to, kaip pergyvenate krizę. Tiksliau, kaip visada būna šeimose – nuo to, kiek moteris pasirengusi įveikti krizę drauge su vyru. Atsisakiusi savo egoizmo, tačiau išsaugojusi orumą.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *