Kada tylėjimas santykiuose būna auksas?

Originalas

Kad išsaugotume savo sveiką psichiką, psichologai pataria neužgniaužti savyje stiprių emocijų ir išreikšti savo jausmus. Dialogas neabejotinai yra vienas geriausių būdų partneriams suprasti vienam kitą. Tačiau pasitaiko situacijų, kai nutylėjimas būna vienintelis patikimas būdas išsaugoti santykius.

JAV psichoterapeutas iš Klivlendo universiteto Leonas Seltzeris nurodo kelias gyvenimiškas situacijas, kai būna prasminga nutylėti.

Visi mes kartkartėmis atsiduriame tokioje padėtyje, kai būna sunku nereaguoti į skaudžiai įžeidusius kito žodžius ar poelgį. Tačiau mūsų impulsyvi reakcija paprastai tik komplikuoja ir taip sudėtingą situaciją. Tuo momentu, kad ir kaip būtų sunku, verta padaryti nedidelę pauzę, kuri suteiktų galimybę įvertinti, ar mūsų emocinis atsakas pataisys padėtį, ar tik sukels konfliktą.

Jeigu žmogus mums brangus, tai geriau neperžengti emocinio slenksčio, kad išvengtumėte santykių su mylimuoju krizės. „Jūsų pašnekovas dėl įvairių priežasčių gali būti pernelyg jautrus bet kokiai kritikai, – sakė L. Seltzeris. – Jis įžvelgs jūsų žodžiuose tik faktą, kad yra atstumiamas, nebranginamas. Jam sunku bus atskirti asmeninį požiūrį į jį nuo paprasto nuomonių skirtumo. Tokiu būdu jūsų neigiamos pastabos tik sukels skausmą.“ Verta atsižvelgti į kito žmogaus jautrumą, pažeidžiamumą ir neaštrinti situacijos kritiškiausiu momentu.

Stenkitės niekada neimti aptarinėti žmogaus išvaizdos, jeigu tas žmogus nėra jūsų artimas draugas ir nesate šimtu procentų tikri, kad jūsų žodžiai jo neįskaudins ir neįžeis. Priešingu atveju, net jeigu jūsų specialiai prašo įvertinti šukuoseną ar drabužį, akcentuokite tik tuos aspektus, kurie jums patinka.

Ta pati taisyklė galioja ir situacijoms, kai pamanote, kad kitas žmogus nenusimano apie pokalbio temą, nagrinėjamą klausimą ar neturi dalykinių žinių, kad klaidingai atsako į klausimą ar netinkamai kažką vertina, kai jūs esate įsitikinę jo neteisumu.

Prieš pradėdami ginčą pasvarstykite, ar nagrinėjamas dalykas vertas jūsų santykių pablogėjimo ir situacijos aštrinimo. Kas pasikeis iš principo, jeigu jūs pradėsite įrodinėti pašnekovo neteisumą, išskyrus tai, kad sugadinsite jam nuotaiką ir įžeisite jį?

„Kartais būna verta, kad išsaugotume gerus santykius, palikti kitą žmogų jo klaidingų įsitikinimų, kaip mums atrodo, vergovėje. Juo labiau kad dauguma tų įsitikinimų būna visiškai nekalti ir niekam nekenkiantys“, – patarė L. Seltzeris.

Kai mes išgirstame konstruktyvią kritiką savo adresu, ypač iš žmogaus, kurio nuomonę branginame, prieš atsikertant verta kurį laiką patylėti, pamiršti savo nuoskaudą, įskaudintą „Aš“ ir įsiklausyti į jo žodžius. Jei norite paprieštarauti, pirmiausia atidžiai įsigilinkite į jo nuomonę. Leisdami žmonėms kalbėti su mumis atvirai, mes gauname galimybę įvertinti save iš šalies.

Per staigus neapgalvotas prieštaravimas tik suerzintų jūsų pašnekovą. Jeigu jūsų pašnekovas susinervinęs, įsiaudrinęs ar akivaizdžiai nesivaldo, bet kokie argumentai tuo momentu bus beprasmiški ir gali tik sugadinti jūsų santykius.

Protingiausia, ką tokiu atveju galima padaryti – tai leisti žmogui išsikalbėti, išlieti nuoskaudas ir neigiamas emocijas. „Leiskite pašnekovui pajusti, kad jūs suprantate ir pripažįstate jo jausmus, – siūlo L.Seltzeris. – Nepertraukinėkite savo pašnekovo ir nenusukite nuo jo žvilgsnio. Galbūt tuo momentu jums pavyks daug ką perskaityti tarp eilučių ir suprasti, kodėl pašnekovas toks traumuotas.“

Pasiduodami paprastam impulsui nedelsiant atsakyti verbaliniu smūgiu į smūgį, mes rizikuojame tik pabloginti situaciją. Kai tik mes nustosime kontroliuoti savo emocijas, mes lengvai galėsime prikalbėti tokių dalykų, dėl kurių vėliau labai gailėsimės.

„Mums visada sunku nustatyti tašką, nuo kurio nebegrįžtama atgal – momentą, kai mes blogai kontroliuojame save, – primena L. Seltzeris. – Pasistenkite įsiklausyti į save, į savo kūną. Ar širdis ėmė tankiau plakti? Delnai sudrėko? Atsirado nemalonus jausmas pilvo plote? Visa tai – vidiniai perspėjimai, raudonos vėliavėlės, į kurias reikia nedelsiant reaguoti.“

Pasistenkite kelis kartus giliai įkvėpti ir atpalaiduoti raumenis. Padeda ir vizualizacijos metodas, kai mes mintyse persikeliame į kitą, palaikančią, situaciją – savo namus, gamtą. Svarbiausia neleisti emocijoms užtemdyti racionalaus situacijos suvokimo.

Kai kas nors įtraukia jus į ginčą dėl ginčo, demonstruodamas jums savo polinkį į demagogiją, protingiausias dalykas, ką galima padaryti, – pasitraukti iš žaidimo.

„Kai tik bandysite apginti savo teisumą, žinokite, kad jau pralaimėjote, – tvirtina L. Seltzeris. – Juk jus bando įtraukti ne į intelektualinę dvikovą, o į savotišką psichologinį pjudymą, kur priešininkas patiria malonumą iš to, kad jūs prarandate savitvardą, ir iš to, kad ginčas, maitinamas nevykusiais argumentais, kuriuos jūs taip karštligiškai stengiatės paneigti, gali tęstis iki begalybės. Pats laikas prisiminti reikšmingus Marko Tveno žodžius. Garsusis rašytojas ragino niekada nesiginčyti su kvailais žmonėmis, kurie pažemina jus iki savo lygio, kad galėtų meistriškai sutraiškyti jus savo kvailumu.“


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *