Kaip išugdyti vaikų pomėgį tvarkai?

Mama labai sunkiai pratino keturmetę dukrą dėti daiktus į vietą. Jie gyveno nedideliame bute keturiese, mažiausiajam vaikui buvo keturiolika mėnesių. Konsultacinio centro, užsiimančio šeimos ir šeimyninio auklėjimo klausimais patarimu, tėvai nutarė atlikti įdomų eksperimentą.

Kaip visuomet, mergaitė ant grindų paliko savo pižamą ir po visą butą išmėtė žaislus. Apie pusiaudienį motina paklausė: “Ar nenori sutvarkyti savo daiktus?”. “Ne”- atsakė dukra. “Ar norėtum praleisti dieną nieko paskui save netvarkydama?” Mergaitė sušuko, kad tai nuostabu. Atsakydama mama perspėjo, kad ir ji taip pat nieko netvarkys. “Žinoma”,- sutiko dukra, gūžteldama pečiais.

Motina visą dieną palikdavo viską, kur papuolė, prie ko prisiliesdavo. Kaip įprastai ji kalbėjo ir žaidė su vaikais, pasiūlė kartu peržiūrėti visą dukros garderobą, ar nereikėtų ko nors sutaisyti. Mergaitė sutiko ir jos abi ėmėsi darbo. Tačiau visi drabužiai pasiliko ant dukros lovos. Brolio daiktai, jo žaislai ir buteliukai taip pat gulėjo, kur papuolė.

Kai sugrįžo tėvas, bute viešpatavo visiškas chaosas. Jis numetė paltą ant lėlių vežimėlio, kaklaryšį pakabino ant lempos, numetė batus, palikdamas juos vidury kambario, ir, kaip įprastai, ėmė žaisti su vaikais. Jis elgėsi taip, tarsi nieko ypatingo nevyksta. Kol šilo pietūs, mama pamaitino sūnų. Stalas buvo užverstas piešiniais, pieštukais, popieriais taip, kad nebuvo kur dėti maistą.

O po to motina atėjo į svetainę ir sėdo skaityti žurnalą. “O kaip pietūs?”- po tam tikro laiko paklausė tėvas. “Pietūs paruošti”. “Ką gi, sėsim valgyti?”. “Negalima,- atsiliepė mama iš už žurnalo. -Nėra kur dėti lėkščių”. Tėvas sėdo skaityti laikraštį. “Mama, aš noriu valgyti”,- pasakė mergaitė. “Aš taip pat”,- atsakė motina. Dukra susimąstė: kaip elgtis tokioje situacijoje? Tam tikrą laiką ji koja stumdė savo kubelius, po to nuėjo į virtuvę. Tėvai toliau skaitė, puikiai žinodami, kad mergaitė tvarko stalą. Netrukus ji grįžo ir tyliai pasakė: “Mama, dabar galima dengti stalą”.

Kai atėjo laikas miegoti, mergaitė negalėjo rasti savo pižamos. “Labai gaila, brangioji, kad tu negali jos rasti”. “O kaip gi aš eisiu miegoti, ant lovos tokia betvarkė?”- paklausė dukra. “Suprantama, taip miegoti bus nepatogu, ar ne?”. “Mama, aš taip nenoriu!”- pradėjo verkti dukra. “Ką gi mums tokiu atveju daryti?”. “Manau, geriau viską padėkime į savo vietas”,- atsakė mergaitė.

Šis eksperimentas pavyko dėl trijų priežasčių. Pirmiausia, mama išlaikė draugišką toną ir namuose palaikė draugišką atmosferą. Antra, nepamokslavo. Ji visiškai nepriminė apie betvarkę. Trečia, ir svarbiausia priežastis, kad motina tikslą pasiekė praktikoje. Beje, panašaus tipo dirbtinių situacijų rekomenduojame imtis kuo rečiau. Betvarkės pasekmės stipriai atsiliepia visai šeimai. Jeigu tai kartosime dažnai, šis būdas nebus toks veiksmingas.

Su išmėtytais vaikiškais daiktais galima pasielgti kitaip: paimti didelę kartoninę dėžę ir viską į ją dėti. Tėvai gali į šią dėžę rinkti vaikų daiktus ir bute išmėtytus žaislus. Daiktų paieškos dėžėje vaikui gali būti gana varginantis užsiėmimas.

Daugelyje atvejų betvarkė viešpatauja tose šeimose, kuriose tėvų ir vaikų santykiai rimtai sutrikę. Šito negalima ištaisyti pritaikius vieną kokį nors metodą. Čia vertėtų pirmiausia pagalvoti, kaip sureguliuoti nepalankius santykius su vaikais.



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI