Psichologai mus moko pasakyti „Ne!“. O jeigu pažvelgsime į priešingą pusę – koks jausmas girdėti „Ne!“, pasakytą savo adresu? Ypač jeigu šį žodį ištaria mylimas žmogus.
Išmokti išgirsti „Ne!“ santykiuose yra tikras žygdarbis.
Ne, aš dar nepasirengęs rimtiems santykiams
Ne, aš dabar nenoriu susilaukti vaikų.
Ne, aš dabar nenoriu sekso!
Ne, aš negaliu mesti karjeros, kad sėdėčiau namuose su vaiku.
Ne, neturiu jokio noro šiandien eiti į kiną, noriu pabūti namie.
Skirtingi atsisakymai. Skirtingi „Ne!“ pagal savo svorio kategoriją. Nuo vienų priklauso mūsų vakaro planai, o kiti gali nulemti mūsų ateities santykius.
Kokie jausmai jus apima, kai išgirstate atsisakymą?
Nuoskauda, apmaudas, skausmas, atstūmimo jausmas, vienišumas, nusivylimas, savo reikšmingumo praradimas?
Kaip išmokti išgirsti „Ne!“, neprarandant savo orumo ir nesusierzinant?
1. Išanalizuokite lūkesčius, kuriuos skiriate vienas kitam. Kiek jie yra realistiški ir kiek siejasi su būtent tuo žmogumi?
2. Kokias atvejais kito atsisakymas jus žeidžia skaudžiausiai? Ar jis susijęs su laisvalaikio praleidimo planais, seksu, pinigais? Taip jūs nustatysite svarbų poreikį, kuris dažniausiai jums sukelia apmaudą. Pavyzdžiui, „nenoriu su tavim dabar žiūrėti šito filmo“ jūs priimate lengviau už |„nenoriu dabar užsiimti seksu“.
3. Labai svarbus momentas: ką jūs girdite, kai artimas žmogus jums sako „Ne!“? Prisiminkite paskutinį jo atsisakymą. Mintyse atkartokite situaciją. Jeigu galėtumėte išversti žodį „Ne!“ į savo kalbą, tai kokius žodžius išgirstumėte? Pavyzdžiui, frazė „aš nenoriu dabar vaikų“ gali reikšti, kad „aš nenoriu su tavim susilaukti vaikų“, „Aš nematau bendros ateities su tavimi“, „iš tavęs išeitų bloga motina (blogas tėvas)“.
Atsisakymas todėl sužeidžia taip skaudžiai, kad jūs įdedate į jį savo prasmę. Ir reaguojate ne į konkretų žmogų, o į savo vidinį balsą.
4. Išsiaiškinkite su savo partneriu, ką jis turėjo galvoje. Būkite pasirengę išgirsti jo tiesą, sužinoti jo būseną. Galbūt atsisakymas „nenoriu dabar sekso“ visai nereiškia „tu netrauki manęs kaip moteris (kaip vyras)“, o veikiausiai „aš noriu pailsėti“. Pradėkite ieškoti šito skirtumo ir tikrai jį surasite.
5. Baigiamasis momentas – dialogas. Yra mano poreikis, mano lūkesčiai. Ir yra tai, kas svarbu kitam. Susidūrimas su skirtumais – sunkus momentas. Čia negalima meluoti nei sau, nei kitam. Jeigu įsigudrinsite išvengti dialogo, santykiai praras dalį savo vertės.
Todėl ir galima tvirtinti, kad išmokimas išgirsti „Ne!“ santykiuose yra tikras žygdarbis. „Aš nenoriu…“ gali priblokšti taip stipriai, kad per sekundės dalį jis pavirstų „aš nemyliu tavęs“. Tiesiog neįtikėtina, kaip smarkiai atstūmimo baimė iškraipo išgirstos frazės prasmę.
O juk „Ne! – tai viso labo tik signalas apie jūsų skirtumus. Tuos neatskleistus „įtrūkimus“, kuriuos jūs kadaise įsimylėjote . „Ne!“ išvaduoja nuo iliuzijų ir kviečia porą į realybę. Kas mums labiau patinka? Saldus melas ir abejotina pasaka iš serijos „mes niekada nesipykstame“ ar gyvi santykiai su jų rizika ir nežinomybe?
