Mokslininkų teigimu, tokie dalykai didžiąja dalimi yra mitai – kiekvieni santykiai unikalūs ir juos lemia daugybė dalykų. Vis dėlto kai kurios tendencijos, kalbant apie santuoką ar ilgalaikius santykius, partnerystę, pakankamai universalios.

„Psichology Today“ rašoma, kad kiekvienas, kuris yra gyvenęs ilgalaikėje santuokoje ar partnerystėje, gali pasakyti, kad tai – ilgas ir vingiuotas kelias. Kartais viskas vyksta sklandžiai, tačiau neretai gali atrodyti, kad niekas neveikia. Būna metų, kai jūs ir jūsų partneris kartu augate. Tačiau ateina etapai, kai galvojate, jog judate visiškai skirtingomis kryptimis.

Jei ieškodami pagalbos kreipsitės į porų psichologus, jie jums pasakys, kad tai visiškai normalu. Ilgalaikiai santykiai, o ypač santuokos, yra dinamiškas procesas. Kad ir kaip norėtume, kad meilė ir susijaudinimas, kurį jautėte pirmaisiais pažinties ir santuokos metais, išliktų amžinai, tai nėra santuokos realybė. Būna pakilimų ir nuosmukių, pakilimų ir nuopuolių, slydimų į šonus ir atgal. Vienintelė nuspėjama santuokos dalis yra pokyčiai, kuriuos laikui bėgant neišvengiamai patirsite abu, rašo „Psichology Today“.

Mokslininkai išskiria keletą santuokos arba ilgalaikės partnerystės etapų, kuriuos praeina dauguma sutuoktinių ar partnerių.

Meilė

Šis etapas – pradžia. Jame kiekvienas partneris patiria džiaugsmą, tenkindamas kito poreikius. Tikimasi, kad kiekvieno partnerio poreikiai bus patenkinti abipusiškai, o santuoka padeda įtvirtinti šį meilės ir rūpesčio jausmą. Psichologai teigia, kad, nepaisant to, kiek metų yra kartu, pora gali gilinti tarpusavio supratimą, nepaisydama kasdienio gyvenimo trukdžių.

Medaus mėnesio pabaiga

Šiame etape santuokos dinamika pasikeičia, nes neretai vienas iš partnerių nepateisina kito lūkesčių, todėl patiriamas nusivylimas ir skausmas. Tikėjimas abipuse atsakomybe už vienas kito gerovę išlieka, tačiau elgesys tampa labiau manipuliatyvus, kai bandoma įtikti partneriui, siekiant atkurti pradinę „visiškos“ meilės būseną. Meilė ir rūpestis nebėra besąlygiški, o partneriai svyruoja tarp kritiškumo ir nusivylimo, nes įsivaizduojami santykiai neatitinka realybės.

Galios balansas

Jei „medaus mėnesio pabaigą“ įveikia, dažna pora įžengia į naują santykių etapą. Nusivylimas ir apmaudas virsta pykčiu, dėl kurio prasideda kova dėl valdžios, pasižyminti dažnomis atsakomosiomis priemonėmis. Ši kova tarnauja kaip gynybos mechanizmas prieš nuolatinį nusivylimą dėl nesugebėjimo susigrąžinti pradinių meilės santykių.

Ginčuose daugiausia dėmesio skiriama kontrolės klausimams, pavyzdžiui, pinigams, seksui ar kartu praleidžiamam laikui. Kraštutiniais atvejais, siekiant įskaudinti sutuoktinį, gali atsirasti nesantuokinių ryšių. Kova dėl valdžios atspindi reakciją į neišsipildžiusius besąlygiškos meilės ir pripažinimo lūkesčius, kai poros bando kontroliuoti vienas kitą pasitelkdamos galios dinamiką.

„Kabėjimas“

Šiame etape sutuoktiniai, emociškai išsekę ir susidūrę su išsiskyrimo grėsme, nukreipia dėmesį į kitus gyvenimo aspektus, užuot sprendę esamus konfliktus. Nepaisant mažėjančios romantinės meilės, įsipareigojimas santuokai išlieka, ir pora sutelkia dėmesį į bendrus šeimos interesus, pavyzdžiui, namo statybą, vaikų auklėjimą ar tobulėjimą darbe. Nors pasitenkinimas santykiais mažėja, tačiau išlieka teigiamas ryšys, nes pora bendradarbiauja, turi dalykų, kurie juos sieja.

Savęs paieškos

Labai dažnai tam tikrą asmeninį amžių (o kartu – ir naują santuokos etapą) pasiekusi pora pradeda gilintis į save. Tuo metu jie vis jau nesvajoja ir nefantazuoja, kad kitas patenkins jų poreikius, „išgelbės“, bet imasi iniciatyvos. Šis suvokimas skatina didesnę nepriklausomybę ir pasitikėjimą savimi, nes asmenys siekia pasitenkinimo vieni. Laimės ieškojimas persikelia nuo sutuoktinio prie išorinių šaltinių, o tai reiškia atgimstančios aistros etapą, naujas galimybes porai.

Augimas

Paskutiniam etapui būdingas tikrovės priėmimas ir dėmesio sutelkimas į dabartį. Šiame etape sutuoktiniai ar partneriai išsiugdo savarankiškumą ir pripažįsta būtinybę išlaikyti atskirą emocinę tapatybę, kuri yra itin svarbi ir brandiems tarpusavio santykiams. Sėkmė šiame etape apima atsakomybės už savo malonumus ir skausmus prisiėmimą ir didesnį pasirengimą visavertiškiau bendrauti su kitais, ypač su savo antrąja puse. Kitaip tariant, kuo geriau pažįsti save, moki iškomunikuoti savo norus, poreikius, tuo didesnė tikimybė, kad būtent jie bus atliepti.

Deja, kai kurioms santuokoms šis etapas tampa paskutiniu, pvz., kai auga tik vienas iš partnerių.