Mama, aš tau ne vyras

Marija – gera mano pažįstama. Jai 25-eri, gyvena su mama. Mama pensininkė. Marija dirba. Mama gamina maistą, tvarkosi, o dukra tempia į namus sumedžiotus mamutus. Ji netekėjusi, niekada neturėjo šeimos. Nė vienam jos draugui mama nepritarė ir padarė viską, kad dukra pasiliktų su ja. Į darbą buvo paleista isterija, širdies priepuoliai, aimanos „kaipgi dabar aš be tavęs?!“… Ach taip, mama neturi vyro. Išsiskyrė su Marijos tėvu, kai dukrai buvo ketveri ir nuo to laiko jos gyvena dviese.

-Aš visada jaučiausi už ją atsakinga. Tarsi ji būtų ne mama, tarsi aš būčiau vyresnė. Aš privalau ja rūpintis. Privalau ją globoti. Skirti jai dėmesio. – pasakoja Marija.

-O jeigu to nedarai?

-Oi, tada skandalas. Daužo indus, rėkia. Turėjau vaikiną, jis pakvietė gyventi pas jį, tai mamą ištiko širdies priepuolis, kai pasakiau, jog išsikraustau. Aš, žinoma, pasilikau. Ir kai tik horizonte pasirodydavo mano vaikinas, ji tučtuojau griebdavosi už širdies. Galiausiai jam tai įkyrėjo, o aš negalėjau jos palikti.

-Ir kaip tuo metu jauteisi? Kas tu jai buvai?

Marija susimąsto.

-Na, aš jai ne mama, čia jau tiksliai. Ir ne tėtis. Aš greičiausiai esu jai kaip vyras. Taip, aš jos vyras. Aš darau visus vyriškus darbus namuose, kalu vinis, kloju plyteles, darau remontą, vairuoju mašiną, vežioju mamą į vasarnamį už miesto. Taip, aš esu jos vyras. – juokiasi moteris.

-Tau išties juokinga? Nejau nenori savo šeimos?

-Noriu. Tikriausiai. Vaikų tai tiksliai norėčiau. – nuliūsta draugė.

-Tada paaiškink, kaip gali ištekėti, jeigu jau ištekėjai už mamos? – mes iš pradžių juokiamės, įsivaizduodamos tokį vaizdelį. – O jeigu be juokų – kaip tada?

-Niekaip, –  atsako Marija. Galvoje jai tarsi praskaidrėja. – Kitaip sakant, aš negaliu ištekėti dėl to, kad vyrui skirtą vietą mano širdyje užima mama?

-Ir dėl to, kad išsikėlei tikslą duoti viską, ko jai reikia. O jai būtent to ir reikia – ji nori būti mylima vyro. Ji pati norėtų mylėti vyrą. Bet jai baisu, skaudu, ji jaučia nerimą, pavojų. Jis išeis, jis išduos. Su tavimi saugiau. Su tavimi viskas aišku ir suprantama. Ir visą tą meilę, kurią ji turi savyje, ir kuri skirta vyrui, ji atiduoda tau.

-Taip, aš nejaučiu jos motiniškos meilės. Ji mane obliuoja ir tarkuoja kaip žmonos visuose anekdotuose tarkuoja savo vyrus. Ji klaikiai manęs pavydi kitiems žmonėms, ypač vyrams.

-Ji bijo prarasti mylimą žmogų. Vienas dalykas ištekinti dukterį – tada dar gauni ir sūnų, ir anūkų. Visai kas kita atiduoti tą, kurį myli, tada lieki viena. – užbaigiu mintį.

Marija visai nusiminė.

-Ką gi man daryti? Jeigu aš iš jos išsikraustysiu, ji vėl pradės sirgti. Ir aš jausiuos kalta. Kokia jau ten asmeninė laimė!

-Pradžiai pabandyk širdyje viską sudėlioti į savo vietas. Ji yra tavo mama. Tu esi jos dukra. Tu ne jos vyras. Skamba keistai, ir į galvą gali ateiti įvairių nepadorių analogijų. Tačiau kalba tik apie tai, kaip kas ką jaučia, supranti?

Kiekvieno žmogaus širdyje yra keli rezervuarai meilei. Ir kiekviena tokia meilė turi kažkur pasireikšti.

Yra meilė tėvams ir vyresniems – mums reikalingi tokie žmonės greta. Yra meilė vaikams, jaunesniems – jai irgi reikia realizuotis. Yra meilė draugams, be jų laimė bus nepilna. O yra partneriška meilė, skirta tik vienam žmogui, pačiam artimiausiam. Ir kai šalia tokio žmogaus nėra – visiškai nereiškia, kad nėra ir šitos rūšies meilės. Ji egzistuoja ir laukia savo objekto. Šitaip mergaitės, kurios dar neturi vaikų, myluoja mažus šunelius ar svetimus kūdikius, pavyzdžiui.

Pavojus vienišoms mamoms slypi tame, kad jos vyrui skirtą meilę nukreipia į vaikus.

Užgriūna juos savo meile, be to, dar ir ne ta, kurios vaikui reikia. Vaikui reikia tėvų meilės, tačiau šita vieta lieka tuščia. Užtat kitoje vietoje – visiškai nereikalingos vaikui partneriškos meilės perteklius. Ir tau paskui reikia ištuštinti tą vietą, kad būtų kur įsileisti savo partnerį, o dar užsipildyti ta meile, kurią turėjai gauti vaikystėje.

Tai tas pats, kas mokytis mokykloje, kai per matematikos pamokas tau dėsto biologiją. Tačiau egzaminą turi laikyti iš matematikos! Ir tau iš pradžių reikia išmesti iš galvos viską, kas susiję su biologija ir iš naujo mokytis matematikos. O paskui dar ir biologiją iš naujo normaliai išmokti.

Visa tai vyksta ne iš piktos valios. Motiną galima suprasti. Gyvenime ji patyrė išdavystę ir ji stengėsi, kaip galėjo, iš visų jėgų. Ji tiesiog nesuprato, kas vyksta. Dabar tu žinai.

Mes pabendravome su Marija per socialinį tinklą po poros metų, ji papasakojo, kad buvo labai baisu, bet iš mamos ji išsikraustė. Tegu ir ne iš karto. Buvo klaikus skandalas, isterija, boikotas, naktiniai skambučiai „aš mirštu“. Moteris atsilaikė, ištvėrė visa tai. Nesugrįžo. Ir keistu būdu iškart atsirado naujas vaikinas.

-Įsivaizduoji, eilinį kartą, kai ji paskambino ir pradėjo aiškinti, kad esu nedėkinga karvė, kad ji man savo geriausius gyvenimo metus paaukojo ir visa kita, aš užrikau: „Mama, aš ne tavo vyras! Aš tavo dukra! Tu mano mama! Visiškai normalu, kad vaikai užauga ir nori gyventi savo gyvenimą!“ Mama nutilo, paskui padėjo ragelį. Mėnesį neskambino ir neatsakinėjo į mano skambučius. Aš jau ir kaimynių pradėjau klausinėti, ar viskas gerai, ar sveika, gyva?

-O paskui? – man buvo baisiai įdomu, kuo gi visa tai baigėsi.

-Paskui aš pasveikinau ją su gimtadieniu, kaip visada. Ji šaltai priėmė gėles ir dovaną, o aš ir nesitikėjau ko nors kito. Supažindinau ją su savo vaikinu, nė nemanydama prašyti palaiminimo. Mama, grieždama dantimis, nutylėjo. Paskui buvo mano vestuvės, jau net nežinau, kaip ji tai ištvėrė, atrodė ji kaip per laidotuves. Aš jos nevengiau, tačiau pastoviai sau kartojau: „ji man mama, o aš jai dukra“. Paskui gimė sūnus ir kažkas atsitiko. Ji atitirpo. Laiko anūką ant rankų ir švyti…

-Vyro nesusirado?

-Vaikšto pas ją profesorius iš gretimo privažiavimo, gėles tempia, ji suka nosį į šalį, tačiau matosi, kad jau pradeda patikti. Neseniai jis jai tapetus perklijavo namuose, kelis kartus nuvežė į vasarnamį. Geras toks dėdulė, duok Dieve, susiklostys.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kas baisiausia krizėje? Kas baisiausia krizėje, bet kokioje - santykių, ekonomikos ar vidutinio amžiaus - krizėje? Religija teigia, kad viena didžiausių nuodėmių yra nusimini...
Laikas praleistas su savimi Galimybė pabūti su savo mintimis vienumoje, netrukdant TV, radijo garsų, aplinkinių žmonių intensyviai reiškiamų nuomonių, šiuo metu darosi labiau pra...
Kelios priežastys pakeisti darbą Statistika byloja, kad žmogus keičia darbą vidutiniškai tris kartus per visą gyvenimą. Analitikai tvirtina, kad sprendimas keisti darbą dažniausiai bū...
Žodį „ištaisyti“ pakeiskite žodžiu „pamilti“... Visuomenė pateikia mums sudėtingus uždavinius: baigti mokslus, susirasti prestižinį darbą, sukurti šeimą, įsigyti būstą, užauginti vaikus, užsidirbti ...
Gyvenimas kaip sprendimas Kiekvieną dieną priimame sprendimus ir renkamės. Dar būdami vaikais, rinkomės ir sprendėme, suvalgyti saldainį ar ne, prisipažinti tėvams, ar nutylėti...
Kodėl moterys mėgsta plepėti telefonu, o vyrai ... Telefonas seniai tapo mūsų gyvenimo dalimi ir smarkiai jį pakeitė. Dėl to labai dažnai paprasta ryšių priemonė tampa įrankiu, naudojamu santykiams aiš...
Kaip pritraukiame žmones ir įvykius Kiekvienas esame išbandęs traukos dėsnį - ar tai būtų fizika, ar energetika. Tačiau mes linkę labiau tikėti likimu ar pasisekimu, nei faktu, kad patys...
Ką mes sakome ir kaip mus supranta Žmonių bendravimas - pakankamai sudėtingas procesas. Tą, ką mes kalbame, kartais supranta visiškai ne taip ir neretai dėl to, kad mūsų pašnekovas mato...
Prisiminti vaikystę, kad pasijaustume laimingi Ar pamenate vaikystę? Ar gerai atsikuria atmintyje seni įvykiai? Bet kuris suaugęs žmogus ne tik gali prisiminti ankstyvą vaikystę, bet ir panaudoti š...
Mokslininkai paaiškino, kas vyksta su smegenimis, ... Originalas Neuroplastika – tai bendras terminas, apibūdinantis ilgalaikius pokyčius smegenyse per visą žmogaus gyvenimą. Iš tikrųjų tai yra nuostabus...
Požymiai, kad esate empatas Empatija - tai sugebėjimas subtiliai jausti kito žmogaus emocijas lygiai taip pat aiškiai kaip savas. Tai sugebėjimas ne šiaip suprasti žmogų ir jį už...
Pavojaus signalai šeimyniniuose santykiuose Kiekvienoje šeimoje bėgant laikui keičiasi santykiai. Tai visiškai normalus reiškinys, jei tik romantika ir aistra perauga į tvirtą dviejų žmonių sąju...
Geležinės 72 valandų ir 20 minučių taisyklės 20 MINUČIŲ Neretai atrodo, kad tikslo pasiekti neįmanoma. Tačiau įgyvendinti svajones visiškai realu. Egzistuoja strategija, kuri padės tau pasiekti ...
Vaidmenys šeimoje. Atpirkimo ožys ar numylėtinis?... Kiekvienoje šeimoje vaikai turi savo vaidmenis. Ir vėliau dauguma jų įtakoja visą vaiko ateitį. Yra konkrečių vaidmenų, kurie susiformuoja šeimose, ku...
Gėris ir meilė per prievartą Turi mūsų liaudis tokią pramogą - aukotis. Ir visiškai nesvarbu kam. Svarbiausia - aukotis. Ypatingai ši taisyklė taikoma moterims. "Tu gi motina!", "...
Tu gyveni taip, kaip tau patogu! Apie tai nepriimta ir nemalonu kalbėti ir, juo labiau, nesinori skaityti, tačiau žmogus yra būtybė, kuri visada gyvena taip ir tiktai taip, kaip jai P...
Gyvenimas nepilnu pajėgumu Depresiją galima puikiausiai slėpti nuo savęs, juolab, kad visi tik ir švaistosi patarimais: "pabėgiok kiekvieną rytą ir kaip ranka nuims!" arba "Tas,...
Kam reikalingi nesėkmių periodai Dar vakar viskas buvo gerai, pasaulis meiliai tau šypsojosi. Ir staiga tarsi tamsūs debesys saulę užstojo. Viskas pasikeitė. Iš visų pusių pasipylė ne...
Kiek mums svarbi tiesa ir teisumas Dauguma žmonių, tame tarpe ir aš - tiesos mylėtojai. Ir sakantys tiesą į akis, ir visada teisūs, ir kovotojai už teisingumą. Mūsų tokių daug. O motery...
Kad ir kas šiandien benutiktų, aš šito nesmerksiu... Ar teko kada išgyventi bent vieną dieną, susitaikant su viskuo kaip yra ir nieko nesmerkiant? Daugeliui iš mūsų tai pasirodys labai sunkiu uždaviniu,...
Vienatvės paslaptys Kiekvienas mūsų bent kartą gyvenime jautėsi vienišas. Kažkas laiko vienatvę siaubinga ir bauginančia, o kažkas vien apie ją ir svajoja. Sąlyginai prii...
Pagrindinis XXI amžiaus narkotikas Amerikiečių rašytojas ir blogeris Markas Mensonas pasakoja apie žalą, kurią mūsų gyvenimui daro išmanieji. *** Aš dažnai lankausi treniruočių salėje...
Toksiškos šeimos ieško šviežio kraujo Santykiai su tėvais susiklostyti gali įvairiai. Svarbiausias tėvų uždavinys - išmokyti mus savarankiškumo, perduoti vertingą gyvenimišką patirtį ir su...
Įsitikinimai, trukdantys pakeisti gyvenimą "Pagalbos prašo tik kvaili arba silpni žmonės." Savo neidealumo pripažinimas - dvasinės jėgos ir aukšto intelekto požymis. "Savo problemas turiu sprę...
Griežta taisyklė: nelįskite į vaikų gyvenimą!... Gavau klausimą: "Kaip duoti suprasti vyro tėvams, kad jų sūnus jau užaugo, turi savo šeimą, kada dabar jau nebereikia spręsti už jį problemų ir kištis...