Daugybė žmonių svajoja apie tvirtus ir laimingus santykius. Tačiau anaiptol ne visi yra pasirengę juos užmegzti iš tikrųjų. Dažnai žmonės elgiasi kaip kaprizingi vaikai, griaudami sąjungas dėl savo pačių nebrandumo.
Kaipgi sužinoti, ar žmogus subrendęs sveikiems ir brandiems santykiams?
Mano nuomone, yra 7 pagrindiniai pasirengimo meilei požymiai. Atidžiai juos perskaitykite – gali būti, kad prieš kurdami rimtus santykius turėsite gerai su savimi padirbėti:
Pasitikėjimas savimi ir savo nuomonės vertinimas. Jeigu nuolat viskuo abejojate, ieškote kitų žmonių pritarimo – tai tiesus kelias į priklausomus santykius. Išmokite pasitikėti savimi, protingai įvertinti situaciją ir apginti savo poziciją.
Emocinė branda reiškia gebėjimą suprasti ir konstruktyviai reikšti jausmus. Nelaikykite nuoskaudų savyje, nesikarščiuokite dėl niekų. Ramiai aptarkite problemas, ieškokite kompromisų.
Atsakomybė už save ir savo gyvenimą. Nesiskųskite, kad niekas jums nepadeda, ir nesitikėkite, kad problemos išsispręs savaime. Prisiimkite atsakomybę ir parodykite savo aktyvumą.
Adekvati savivertė reiškia tai, kad objektyviai vertinate ir savo stipriąsias, ir silpnąsias puses. Ir esate pasirengę dirbti su problemomis.
Realistiški lūkesčiai partnerio atžvilgiu. Būtina suprasti, kad tobulų žmonių nebūna. Yra tam tikrų principinių savybių rinkinys, ir yra antraeilių trūkumų, su kuriais galima susitaikyti.
Finansinė ir emocinė nepriklausomybė. Jeigu partneris jums kaip „tėvas/mama”, sprendžiantis visas problemas – tai nerimą keliantis ženklas.
Vidinis pasirengimas kurti sąjungą. Tai ne sprendimas, padiktuotas vienatvės, ne duoklė visuomenės nuomonei. O nuoširdus noras dalytis gyvenimu su konkrečiu žmogumi.
Baigdamas pokalbį, dar kartą noriu pabrėžti: santykiai iš vienatvės ar iš inercijos retai būna tvirti ir laimingi.
Faktas tas, kad vienatvė yra laikina emocinė būsena. Vos tik ji praeina, žmogus gali prarasti susidomėjimą ir suprasti, kad partneris jam iš tiesų netinka. Tą patį galima pasakyti apie santykius iš įpročio arba dėl visuomenės spaudimo. Giliai širdyje jūs vis tiek suprantate, kad nesate viskuo patenkintas. Tačiau gyvenate kartu, nes „taip ir turi būti”.
Rezultatas abiem atvejais apgailėtinas – laikui bėgant kaupiasi apmaudas, nusivylimas, blėsta meilė. Santykiai pavirsta varginančia pareiga. Išsiskyrimas tokioje situacijoje yra tik laiko klausimas.
Todėl rekomenduoju prieš pradedant santykius sąžiningai savęs paklausti: ar man tikrai reikia šio žmogaus? O gal tiesiog bijau vienatvės?
