Moksliškai įrodyta – žmogaus prigimčiai būdingas altruizmas, jo vedini siekiame padėti, kartais net pamindami save. Vis tik yra situacijų, kai pagalba žmogui bus ne tik beprasmiška, bet net žalinga – tiek tam, kuriam padeda, tiek tam, kuris tiesia pagalbos ranką.
Šiais 11 atvejų neverta padėti:
1. Nemokamai teikiate savo profesines paslaugas
Tikriausiai visiems teko patirti – jūsų prašo pagalbos, nes paslauga yra iš jūsų profesinės srities. Ypač dažnai pagalbos prašo kūrybinių profesijų atstovų: dailininkų, reklamos kūrėjų, žurnalistų, dizainerių.
Padėdami žmonėms nemokamai jūs ne tik nuvertinate savo žinias, gebėjimus ir patirtį, bet ir netenkate pinigų, kuriuos galėjote uždirbti, atlikę užsakymą kitiems.
2. Negalite to padaryti kokybiškai
Populiaraus straipsnio „Kodėl lioviausi padėti žmonėms ir jums patariu taip padaryti“ autorė CamMi Pham rašo – nereikia siūlyti pagalbos, jei nesugebėsite jos suteikti kokybiškai. Ji papasakojo vieną istoriją.
Tėvai išvykdami į užsienį paprašė palaistyti gėles. Bet ji nebuvo pratusi auginti gėlių, todėl dalį perlaistė, dalis nudžiūvo. Ji pagalvojo – jei būtų sąžiningai prisipažinusi, kad neįsivaizduoja, kaip tinkamai laistyti gėles, tėvai būtų suradę kompetentingesnį žmogų ir būtų patenkinti jo pagalba.
3. Nuolat skolinate pinigų
Profesionalūs prašinėtojai, draugai, kuriems vis trūksta, giminaičiai, kuriems pritrūksta kelių eurų iki atlyginimo – reikia išmokti visiems šiems žmonėms pasakyti „ne“. Jie įpratę gyventi remiami, tikisi iš jūsų pagalbos, todėl dažnai nė nesistengia keistis.
Daugelis netgi atsisako pelningo, bet sudėtingesnio darbo, nes pakanka lėšų, kurių jiems gauna. O jūs leidžiate pinigus tiems, kas to nevertina.
4. Labdaringa veikla nepateisina savo paskirties
Toksiškas labdaringumas – toks, kuriuo siekiama ne suteikti pagalbą tiems, kam jos reikia, o patenkinti savo ambicijas, sukurti gelbėtojo įvaizdį tarp tų, kurie renka lėšas sergantiems vaikams arba gyvūnams. Tokia labdaringa veikla pasižymi chaotiškumu, ji – be ataskaitų ir pan.
Nevertėtų pasiduoti emocijoms ir pervesti pinigų nepažįstamiems žmonėms, pamačius graudžias nuotraukas – jūs nepadėsite tiems, kam tikitės padėti, tik patenkinsite iš svetimų nelaimių klestinčių žmonių savimeilę.
5. Noras padėti – jūsų poreikis
Daugelis psichologų rekomenduoja tol nepadėti žmogui, kol jis pats nepaprašys pagalbos. Galbūt jam nė nereikia jūsų paslaugų. Kartais taip nutinka, kad noras padėti – jūsų poreikis, kad pasijustumėte reikalingi ar pastiprintumėte savivertę kažkieno sąskaita. Juk jūs sugebėjote greičiau ir geriau atlikti užduotį, kurią kitam žmogui atlikti reikėjo daugiau išteklių.
6. Tikrasis motyvas – patenkinti savo ambicijas
Karpmano dramos trikampis – socialinis ir psichologinis santykių tarp žmonių modelis, aprašytas psichiatro Steveno Karpmano. Pagal jį, žmogus renkasi vieną iš trijų vaidmenų: aukos, persekiotojo ir gelbėtojo. Pastarojo tikslas aiškiausias. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jis nori padėti aukai ir deda maksimaliai pastangų. Bet iš tiesų gelbėtojas turi savų slaptų motyvų. Pavyzdžiui, jam patinka, kad kažkas yra nuo jo priklausomas ar kad juo pasitiki. Tokiu atveju pagalba tėra priemonė realizuoti savo troškimus.
7. Žmogus įprato visada sulaukti pagalbos
Nugalėdamas save žmogus įgyja patirties, panašiai kaip imunitetą nuo kai kurių ligų. Jeigu nebus galimybių savarankiškai išspręsti kokius sunkumus, žmogus nesuformuos įgūdžių, kad ateityje rastų išeitį iš panašių situacijų.
Padėdami neturėtumėte atlikti darbą už kitą žmogų. Galite tik palengvinti jo užduotį, jei jam vienam tikrai sunku.
8. Tėvai viską daro už vaikus
Ši nuostata nėra universali. Bet nemažai tėvų nori viską padaryti už vaikus – pradedant valgio pasirinkimu, baigiant namų darbais ir draugų pasirinkimu. Užaugęs vaikas daug ko nesugebės padaryti savarankiškai, jam bus sunku priimti sprendimus. Pvz. neišmoks taikytis, jei už jį tai darė tėvai, todėl jam vėliau bus sunku kurti santykius.
Kita vertus, vaikams reikia rodyti pavyzdį, kaip elgtis naujose, sudėtingose situacijose. Negalima palikti jų visiškai ir sprendžiant sudėtingas užduotis, antraip tai paveiks jų psichologinę būseną, pakirs pasitikėjimą tėvais ir aplinkiniu pasauliu.
9. Perdėta pagalba iškreipia pasaulio suvokimą
Perdėta pagalba vaikui žalinga dar ir todėl, kad neišmokęs pats įveikti sunkumų vaikas nesupras, kad ne viskas pasaulyje vyksta taip, kaip jis nori, taigi gyvenime jo laukia daug nusivylimų.
Nusivylimai tikėtini, kai lūkesčiai neatitinka realybės, norai neatitinka galimybių, kertasi su tuo, kas vyksta. Tada žmonės patiria stresą, nusivylimą, nerimą, tampa dirglūs. Frustracija laikui bėgant gali sukelti net depresiją.
10. Jūs padedate, „nes“, o ne „tam, kad“
Dažniausiai padedame žmogui, nes jis – mūsų bičiulis, giminaitis, anksčiau yra padarę mums paslaugą. Vis tik patariama kreipti dėmesį ne į praeitį, o į ateitį, t. y. padėti „tam, kad“. Štai tada pagalba bus kryptinga, naudinga, orientuota į rezultatą.
11. Dovanojate dovanas vaikų namų auklėtiniams
Gali skambėti keistai, bet vis daugiau specialistų nepataria dovanoti daiktus ar asmenines dovanas vaikų namuose gyvenantiems vaikams. Jie įpranta, kad daug daiktų tiesiog atsiranda, neišmoksta jų vertinti. Be to, tarp vaikų kyla konfliktų, suaugus jiems tai nepalengvins gyvenimo.
Nedovanokite našlaičiams daiktų, verčiau dovanokite jiems savo dėmesio, laiko. Jiems daug labiau reikia pritarimo, palaikymo negu materialių daiktų.
