Mokslininkai nustatė, kad plaukų šukavimas skatina laimės hormono gamybą

Yra tokių, kurie valandų valandas praleidžia glostydami plaukus ir braukdami juos tarp pirštų, tokių, kurie virpa, kai paliečiama jų galva, tokių, kuriems iškyla žąsies oda… Šias reakcijas lemia ne tik dėl kontakto metu kylančios emocijos, bet ir smegenų atsakas, kurį plaukų folikulas siunčia atgal į smegenis, kai plaukai paliečiami.

Neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aplink plaukų folikulus ties plaukų pagrindu išsidėstę nuotaiką reguliuojantys nervai, įskaitant serotoniną, laimės hormoną, ir histaminą, atsakingą už uždegiminę reakciją.

Tai pagaliau galėtų paaiškinti, kodėl, nusprendę ką nors keisti savo gyvenime, visada pradedate nuo plaukų. Apie tai rašo „VOGUE Italia”.

Tyrime, paskelbtame 2023 m. spalį mokslo žurnale „Science Advances”, kalbama apie plaukų folikulų reakciją į mechaninius dirgiklius.

Tai naudinga tema kuriant plaukų persodinimo prietaisus, taip pat kasdienius gestus paverčiant neįtikėtinai naudingais gerovei ir psichinei sveikatai.

„Kai šukuojate plaukus, tai jaučiate, nes jutiminiai neuronai yra tiesiogiai stimuliuojami”, – sakė vienas iš tyrėjų daktaras Higinsas, aiškindamas, kaip kiekvienas tiesioginis plaukų stimuliavimas suaktyvina jutiminius neuronus, kurie nurodo smegenims, kaip atpažinti tam tikrą kontaktą, nesvarbu, ar tai būtų malonumas, ar dirginimas.

Šis mechanizmas yra įgimtas ir yra žmogaus savisaugos sistemos, kurią Walteris Bradfordas Cannonas apibūdino kaip reakciją „mušk arba bėk”, skirtą apsisaugoti nuo grėsmės ir išgyventi bet kokį pavojų, dalis.

Tas pats pasakytina ir apie galvos odą: nesvarbu, ar tai būtų glostymas, traukimas, šepečio judesys, ar smailaus plaukų galiuko padėjimas, pranešimai ir reakcijos į šiuos dirgiklius skiriasi priklausomai nuo ląstelių, kurias kaskart stimuliuoja plonyčiai plaukų galiukai.

Tyrimo duomenimis, ši informacija taip pat gali turėti įtakos nuotaikai, reguliuodama serotoniną – neurotransmiterį, atliekantį sudėtingą funkciją, kuri koegzistuoja reguliuojant nuotaiką, pažinimą, atlygį, mokymąsi, atmintį ir daugybę fiziologinių procesų.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *