Ieškote savo antros puselės? Kad būtumėte kartu iki gyvenimo pabaigos, galėtumėte mėgautis gyvenimu ir mylėti vienas kitą? Kad sukurtumėte šeimą ir būtumėte laimingi?

Galbūt tikite, kad jeigu surasite antrą puselę, užplūs begalinė amžina laimė ir daugiau nieko neveiksite, kaip tik šoksite puotose kaip princesė iš Disnėjaus filmukų.

Taip ir bus. Tik šiek tiek kitaip. Jūs šoksite, tačiau savo viduje. Ir ne su princu ar princese, o su savimi…

Mes ieškome partnerio, vadovaudamiesi dviem principais – arba labai panašių į save, arba atvirkščiai. Mes susikuriame kokį nors idealų vaizdinį iš tokių elementų, kaip „geras“, „protingas“, „rūpestingas“ ar „švelnus“, „mylintis“, „ištikimas“. Mes ieškome to, ko mums patiems labai trūksta. Tai, kuo negalėjome pasisotinti vaikystėje. Galbūt mums neužteko dėmesio ir meilės, galbūt palaikymo, o gal tiesiog fizinio prisirišimo. Ir dabar mes ieškome, kuo užpildyti visus tuos deficitus. Juk daugelio iš mūsų pakankamai nemylėjo, neapkabindavo, negyrė.

Nesuvokdami šių žaizdų, kurios bėgant metams pavirto juodosiomis skylėmis, mes bandome surasti žmogų, kuris galėtų mums visa tai suteikti – meilę, švelnumą, dėmesį, prisilietimus.

Mes taip trokštame numalšinti šį įsisenėjusį troškulį, kad esame pasirengę įsiurbti mylimąjį į savo juodąją skylę. Kad tik nustotų skaudėti.

Mes ieškome to, kuo norime save papildyti.

Dėl to ir sakome, kad ieškome antros puselės.

Tačiau niekas negalės tapti mūsų puse ir niekas negalės visam laikui pasotinti mūsų juodųjų skylių. Tik kelioms akimirkoms ir labai trumpoms.

Paslaptis čia ta, kad jūs ieškote savo pačių asmenybės antrosios pusės, siekiate tapti vientisu žmogumi.

Ir būtent jūs esate tasai žmogus, kurio visą laiką ieškote.

Negali to būti? Gali. Jūs klausiate „kur ieškoti savo kitos pusės?” Atsakymas paprastas – savo viduje. Šalia kiekvienos juodosios skylės, kuri susiformavo dėl meilės stokos, stovi mažas vaikas, kuris niekada nesuaugo, liko mažytis ir nesavarankiškas. Šis vaikas vis šaukiasi jūsų ir šaukiasi. O jūs painiojate šį šaukimą su noru susirasti partnerį visam gyvenimui – vyrą ar moterį. Jūsų šaukiasi jūsų mažas vidinis vaikas, jis taip stipriai trokšta suaugti. Jis vis dar laukia tėčio arba mamos, tačiau jie nebeateis. Ateiti pas jį galite tik jūs.

Prisiminkite, kaip buvo vaikystėje. Jūs galėjote ilgai ilgai žiūrėti į dangų, piešti, mėtyti akmenukus į vandenį. Galėjote tai daryti būdami vieni. Ir dėl šito visiškai nesijautėte vieniši ar netekę kažkokios savo dalies, puselės. Todėl, kad tuomet jūs buvote vientisi ir visaverčiai.

Niekas nekaltas dėl to, kad jūs gabalėlis po gabalėlio praradote save. Nei tėvai, nei sociumas, nei Dievas. Tai – mąstymo, pasaulio bei savęs suvokimo ir reagavimo į įvykius klausimas. Tai – būdas suprasti pasaulį ir save tame pasaulyje. Mes taip lengvai prarandame save, kad paskui sąmoningai save pažintume ir pasiektume vientisumą. Mes taip gerai laikomės pirmosios žaidimo dalies taisyklių, tačiau visiškai pamirštame antrosios dalies taisykles – iš naujo surinkti save iš gabalėlių ir pereiti prie trečiosios dalies – savo paskirties ir misijos šiame pasaulyje realizavimo.

Prisiminkite, kaip buvo vaikystėje, kaip sėdėjote ir tiesiog žiūrėjote į debesis. Prisiminkite šią būseną, kad viskas buvo puiku, viskas buvo visiškoje tvarkoje. Tai štai – šitą būseną mums būtina susigrąžinti.

Sugrąžindami savo prarastas dalis, sudėję jas į vieną visumą, jūs išgydysite save. Tapsite vientisi. Atrasite pagaliau savo prarastą antrą puselę ir tapsite vientisas ir visavertis.

Vientisa ir visavertė moteris ieškos vientiso ir visaverčio vyriškio. Ir atvirkščiai.

Ir tai bus jau visiškai kita meilės bei santykių istorija.