Kaip reikia mylėti vyrą

Šiaip moterys dažniausiai sako, kad vyrą sugundyti lengva. O, štai, išlaikyti šalia – ne. Tai reiškia, kad meilės vyrui problema ne ta, kaip padaryti, kad vyras būtų tavo, o ta, kad jis būtų tavo ilgesnį laiką. Pageidautina, visą gyvenimą.

Tegul moteris pasimoko kad ir iš saulės zuikučio, žaidžiančio ant sienos. Jis gražus? Taip. O pagauti jį gali? Ne.

Joks vyras neprieštarautų sugebėti visą gyvenimą mylėti vieną moterį. Jam tik svarbu, kad ta moteris išliktų vis tokia pat patraukli, reikalinga ir vienintelė, kaip buvo pradžioje. Taip tik sakoma, kad vyrai – tai klajokliai, medžiotojai, poligamiški patinai… Vyras gal toks ir yra savo hormonine sandara, tačiau psichologiškai nėra kankinys. O tik kankinys nuolat kentėtų nuo įvairių moterų kaprizų, nuotaikų, mėnesinių, nėštumų, ir dar reikia kiekvieną iš jų aprūpinti… Pažiūrėkite, koks išsekęs ir varganas buvo Kazanova gyvenimo gale – koks vyras norėtų tokios senatvės? Nors karalius Saliamonas ir turėjo septynis šimtus žmonų, tačiau su septyniais šimtais uošvių tikrai negyveno. Jis tikriausiai jas visas buvo kur nors išsiuntęs. Tarkime, į aukso kasyklas, kurios vadinosi karaliaus Saliamono kasyklomis.

Ne, vyrui visiškai užtektų vienos moters. Tačiau ką jis gali padaryti, jei, pagal rašytoją Beigbederį, meilė trunka trejus metus, iš kurių pirmuosius sudaro aistra, antruosius – švelnumas, o trečiuosius – nuobodulys?

Padaryti jis gali nedaug, tačiau kai ką padaryti gali moteris. Būtent – ji gali išmokti sumaišyti Beigbederio kortas. Ir padaryti taip, kad vyras net ir nesuvoktų, kurie dabar metai ir kas ten vyksta. Jausmai, kuriuos aprašė gerbiamasis rašytojas, todėl ir truko trejus metus, kad juose juntama schema. O labai norint galima įžvelgti schemą bet kur – tai vyriško mąstymo savybė. Vyras, tikintis savo pasaulio vaizdu, gali patikėti, kad meilė trunka vienerius metus. O gali ir patikėti, kad vienuolika. Arba kad šimtą dešimt metų. Kokią schemą sugalvojai, tokia ir pasitvirtina!

Moteris įneša į vyro pasaulio vaizdo korekcijų. Tai reiškia, sugadina jam visas schemas. Tai ir yra moters stiprybė ir moters meilės bruožas.

Pirma moters savybė – sumaišyti supratimą apie laiką

Dauguma moterų labai nemėgsta laiko. Vyras, kuris laukia moters, puikiai tai žino: jei jie kur nors vėluoja, moteris instinktyviai užtrunka namuose, teisindamasi tuo, kad jai reikia pasidažyti ar ką nors sutvarkyti. Tai tik pasiteisinimas: iš tiesų moteris bando pasielgti taip, tarsi gyventų kitame laike – čia viskas vyksta ilgiau ir galų gale veda į laiko sustojimą. Jei moteris šnekasi telefonu su drauge, valgo, mylisi ar dar ką nors daro, ji neskuba, elgiasi taip, lyg turėtų amžinybę, nes skubėti reikštų pripažinti laiką. Moters idealas – sustojęs laikas. Tuomet, tiesa sakant, ir figūra išlieka vis tokia pat mergaitiška.

Antra moters savybė – sumaišyti vyro supratimą apie jausmus

Tikra moteris nekalba vyrui visiškai atvirai: „Dabar mes jaučiame vienas kitam aistrą, dabar – švelnumą, o dabar – nuobodulį“. O Beigbederį ji pavadina tiesiog nevykėliu. Jei moteris jaučia aistrą, ji dažniausiai sako: „Likime tik draugai“. O jei jaučia draugystę, kažkodėl elgiasi gundančiai. Jei vyras pastebi, kad ji elgiasi gundančiai, ji sako: „Nieko panašaus… Na, nežinau, gal nesąmoningai“. Jei vyras sako, kad moteris jo nori, moteris skuba pareikšti: „Tu tikriausiai pats nori!“ Moteris nemėgsta pripažinti savo jausmų ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad stichiškai palaiko vyrui neaiškumo būseną. Aiški moteris – mirtis meilei. Neaiški moteris vyrui – tarsi neištirta slėptuvė, o vyrai – amžini berniukai, mėgstantys žaisti.

Trečia moters savybė – žaidimas

Patraukli moteris dažnai žaidžia jau vien kalbėdama su vyrais. Šių žaidimų yra žymiai daugiau nei aprašyta knygoje „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“. Šioje knygoje Erikas Bernas žaidimus sieja su manipuliacijomis. Tačiau jis neakcentuoja, kad nemaža dalis vyrų kaip tik dievina manipuliuojančias moteris. Nors ir laiko jas „stervomis“.

Žinoma, žiauri manipuliacija „išprovokuosiu tavo geismą ir apkaltinsiu tave priekabiavimu“ nekelia vyrui aistros, tačiau, kaip rodo kai kurių žavių asmenybių pavyzdžiai, su vyrais žaidžianti moteris gali būti labai geidžiama ir populiari. Ir netgi ištekėti „labai kukliai“. Taip kukliai, kad apie tai rašys spauda. Žaidžianti moteris tuo ir žavi vyrą, kad žaidžia ir neslepia, kad žaidžia. Tik netiesa, kad flirtas nedera su meile.

Netiesa, kad tik šalta moteris moka koketuoti. Štai, mylinti moteris, kuri koketuoja, kaip tik ir rūpinasi tuo, kad vyras manytų, jog ji žaidžia. O tai, kad ji vyrą dar ir myli, pasako, bet ne tiesiai, o su „galbūt“. Ir skuba pasitaisyti: „Bet tu manęs, žinoma, nemyli“. Tiesa, be viso to, vyrui patraukli moteris galėtų būti ta, kuri sugeba pabūti su vyru agresyvi – tarp ilgalaikių santuokų vyrauja tos šeimos, kuriose dominuoja moteris, o ne vyras. Taigi vyras ilgai myli moterį, kuri būna nenusakoma.

Moteris, norinti ilgai šalia savęs išlaikyti vyrą, be baimės gali atsiduoti savo instinktyviai taktikai ir likti neaiški, nepažįstama, žavi ir žaidžianti. Taip, moteriška meilė kartais turi pasislėpti už horizonto. Ir labai sveika moteriai kartais išnykti iš vyro gyvenimo – tarkime, pabūti su savimi. Saulė juk kasdien pasislepia už horizonto, ir nepaisant to vyrai labai džiaugiasi, kai ji kasryt pateka. Džiaugiasi ir vis jos laukia. Nes naktimis vyrams be moterų būna kaip be saulės – tamsu, šalta ir vieniša…

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *