Neįmanoma pateikti vieno aiškaus, tikslaus, akivaizdaus ir visiems priimtino „moteriškos laimės“ sąvokos apibrėžimo.
Tai labai reliatyvu. Tačiau vargu ar sutiksite moterį, kuri nenorėtų sužinoti, kaip tapti laiminga.
Pyktis, nesugebėjimas pasakyti „ne”, pavydas, vienatvė, infantilumas, vėjavaikiškumas, cinizmas.
Visi šie bruožai gali būti naudingi tam tikrais konkrečiais gyvenimo momentais, tačiau tik labai saikingai ir ne tada, kai vienas kuris iš čia išvardintų bruožų taip užgožia kitus, kad tampa vizitine moters kortele.
Anaiptol ne nesėkmės daro moterį nelaimingą, o būtent jos asmeninis požiūris į tai, kas vyksta. Kiekvienas žmogus gyvenime turi bėdų, tačiau jos neturėtų tapti kliūtimis, tegul jos geriau tampa tiltais į laimę. Tereikia tikėti savimi, atrasti savyje jėgų siekti savo tikslų – ir tada suprasite, kaip tapti išties laiminga moterimi.
Kliūtys, neleidžiančios jaustis laiminga
Pyktis, agresija – kai jaučiamas poreikis įrodyti, užkariauti, atsikariauti, nugalėti. Tokia moteris bijo jausminių apraiškų, kadangi emocingumą ji vertina kaip silpnumą ir pažeidžiamumą. Siekis viską kontroliuoti. Jeigu negali kontroliuoti ir jaučiasi nesuprasta – kariauja. Išeikvoja begalę energijos, įsiūbuoja save, užveda, užkuria, o paskui siekia teisybės. Jeigu jums kažkas atsitiko, tokia moteris palaikys jus ne geru ir švelniu žodžiu, o spyriu į pasturgalį.
Nesugebėjimas pasakyti „ne”, nuolankumas – pradeda elgtis su savo vyru kaip mama, nusileidžia net pačiose svarbiausiose jai sferose, griaudama pati save ir žudydama bet kokį partnerio seksualinį potraukį savo adresu.
Pavydas – nepasitikėjimas savimi, partneriu ir katastrofiškai žema savivertė, kai viduje laikai save neverta meilės, kai tarsi susitaikai su faktu, kad negali būti mylima – visa tai kužda praeityje įgyta patirtis. Vyrui norisi būti greta ypatingos moters, greta karalienės. O savimi nepasitikinti vištelė, tegu netgi Pelenė, neįkvepia vyrų žygdarbiams ir netampa jiems mūza.
Vienatvė – kartais tai būna įprotis manyti, kad tavęs niekas nesupras, kad nėra tokio žmogaus, su kuriuo galėtum pasidalinti tuo, kas tavo širdyje. Kadangi labai daug žinai, esi pernelyg protinga, turi stiprią intuiciją, plius dar emocinis intelektas maksimaliai išsivystęs. Puikiai išvystyta vaizduotė verčia skrajoti padebesiais ir siekti idealo – rinktis tą vyrą, su kuriuo neįmanoma sukurti santykių. Sudėtinga daugiabriaunė asmenybė, kuriai norisi visas savo asmenybės dalis sutalpinti santykiuose. O tai iš principo neįmanoma.
Infantilumas – į viską aplinkui žvelgia kaip mergaitė, kuri net sulaukusi keturiasdešimties, nesuaugo ir nesubrendo. Elgesys – atitinkamas. Ieško tėčio globos. O vyras ir tėvas – dvi absoliučiai skirtingos asmenybės ir funkcijos. Dėl visų savo nesėkmių moteris vis dar kaltina aplinkinius. Kaip įmanydama vengia atsakomybės. Jos aplinkoje pasirodęs bet kuris vyras iš karto šiai moteriai viską „privalo”. O savas vyras, partneris, gyvenimo draugas – „privalo” trigubai. Gyvenime vaidina Aukos vaidmenį, kadangi nenori ir negali nieko keisti ir kaip nors įtakoti savo gyvenimo. Manipuliuoja stiliumi „noriu-nenoriu”, absoliučiai nesupranta, kokį indėlį savo veiksmais įneša į situaciją. Problemos su balansu „imti-duoti”.
Vėjavaikiškumas – gyvenimas matuojamas nuo meilės iki meilės. Visiškas ištirpimas vyriškyje, partneryje – netgi jam dar neparodžius šios moters atžvilgiu rimtų ketinimų. Daug nusivylimų ir nuoskaudų vyrų adresu. Moteris plasnoja ten, kur ją kažkas patraukia. Žmogus, kuriuo visiškai negalima pasikliauti, kurio neįmanoma prognozuoti, visiškai neaišku, ko iš jos galima laukti sekančią minutę.
Ciniškumas – visi vyro veiksmai ir žodžiai kategoriškai nuvertinami. Reikalingas idealas, nei daugiau, nei mažiau. Reikia, kad viskas būtų taip, kaip reikia. Akis ir protą temdo kažkada įsikaltos dogmos. Rezultatas – psichologinė aplinkinių vyrų kastracija, nėra santykių. Stipri, visagalė. Moka dirbti ir užsidirbti. Santykius sudėlioja į lentynėles. Pirmenybę teikia ne jausmams, bet šaltam mąstymui ir išskaičiavimui.
